Iš tiesos.lt
Pastarųjų dienų išpuoliai prieš rašytoją ir filosofą dr. Vytautą Rubavičių bei jo artimuosius dar ir dar kartą patvirtina – Lietuva įžūliausiu būdu verčiama policine valstybe. Solidarizuodamiesi su Tiesos.lt bendradarbiu, savo analitiniais straipsniais atvėrusiu ne vieną viešojo gyvenimo piktžaizdę, kviečiame visus skaitytojus kuo plačiau paskleisti žinią apie šį skandalingą politinio persekiojimo atvejį ir visiems kartu reikalauti išsamaus tyrimo.
Skelbiame ir Vilniaus forumo pareiškimą.
Politinis persekiojimas Lietuvoje: dr. V. Rubavičiaus atvejis
Lietuvoje daugėja politinio persekiojimo apraiškų. Politiškai motyvuoti išpuoliai prieš laisvai mąstančius ir kritiškai vertinančius Lietuvos padėtį bei ydingus valdžios bei kitų institucijų veiksmus darosi vis dažnesni, atviresni ir įžūlesni. Šį kartą taikiniu tapo rašytojas, filosofas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos bei Poezijos pavasario laureatas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Rubavičius. Š. m. gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į jo asmeninį kompiuterį, į kurį buvo siunčiama grasinimai ir patyčios.
Siūlyta „keisti mąstymą”, įspėta – „nepasislėpsi”, grasinta „pakasti”. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, stebėti ir realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis referuota į namuose vykusį gyvą pokalbį. Nepagailėta ir V. Rubavičiaus sūnaus – keistu sutapimu, kitą dieną, gruodžio 12 d., jis gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą ir kilo problemų su „Sodros” duomenimis.
Prieš V. Rubavičių pasitelktų veiksmai liūdnai primena specialiųjų tarnybų taikomus moralinio ir psichologinio spaudimo ir bauginimo metodus. Jų pobūdis ir mastas liudija, kad išpuolio vykdytojai yra įsitikinę savo nebaudžiamumu ir jaučiasi esą aukščiau įstatymo. Šiems veiksmams būdingi tipiški politinio persekiojimo dėl „neteisingų” pažiūrų bruožai.
Visiems gerai žinoma, kad V. Rubavičiaus analitiniai straipsniai ir komentarai niekada nedžiugino jokių valdžių, nes juose stengiamasi išsiaiškinti tikrąją Lietuvos valstybės, visuomenės ir tautos būklę.
Dėl galimo politinio persekiojimo V. Rubavičius kreipėsi ir į teisėsaugą.
Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofas Vytautas Rubavičius gruodžio 14 d., ketvirtadienio rytą kreipėsi į teisėsaugą dėl galimo politinio persekiojimo, apie kurį išvakarėse taip pat informavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės priežiūros komisiją.
Iš tiesos.lt
Povilas Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti
Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.
Tik įsivaizduokim, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones.
O jei taikiniu pasirenkamas žmogus, kuris dėl savo nuomonės yra už oficialiai pripažintos pozicijos, kuris nevengia pakritikuoti mus, valdžios žmones, tuomet į tai nereaguojama – jis tarsi lieka už teisėtumo ribų. Tai, kad didesnė žiniasklaidos dalis tyli ir nieko apie tai nei kalba, nei mato ką nors blogo, nors akivaizdu, tarsi nemato problemos, nors yra akivaizdu, kad pasikėsinta ir į žmogaus privatų gyvenimą, į žmogaus teises ir į žmogaus teisę į laisvą žodį, ir toji tyla kaip niekas kitas parodo, kaip diskredituojama mūsų valstybė ir mūsų demokratija. Ir tas tylėjimas neramina. Ir šįkart teisėsaugos institucijos gali nusiplauti rankas: jis tarsi nepalankus sistemai žmogus, vadinasi, jį apsaugoti tarsi ir nebe sistemos reikalas…
Man atrodo, dabar kiekvieno mūsų uždavinys – neleisti, kad tai neįvyktų. Nes tai ne V. Rubavičiaus klausimas – mes kalbame apie tai, kokią vertę mūsų valstybėje turi mūsų laisvė, ar mes, atgavę laisvę, joje esame surūšiuoti į pirmarūšius ir antrarūšius ar net trečiarūšius… Tai ir mūsų visų išbandymas. Juk ar ne dėl to – kad būtume laisvi, visi laisvi – ir atkurta mūsų valstybė?
Sakyčiau, net labai simboliška, kad tai nutinka mūsų atkurtos Respublikos šimtmečio išvakarėse. Kažkas nori pademonstruoti, kad jis yra aukščiau mūsų, aukščiau mūsų laisvės, aukščiau mūsų įstatymo. Ir mes pamatysime, ar mūsų demokratija geba parodyti savo brandumą. O gal mes turime tik europietišką makiažą, o po juo slepiasi sovietinis požiūris į žmogų – jei jis neįtinka sistemai, vadinasi, iš jo galima tyčiotis, jį niekinti.
Dabar Seimas atliks parlamentinę kontrolę, o teisėsaugos struktūros savo ruožtu atliks tyrimą ir bus įdomu pažiūrėti, ar mes turime žiniasklaidą – tą, kuri yra vadinama ketvirtąja valdžia ir kuri laikoma demokratijos sargu. Ir būtent toji reakcija parodys, ar mes esame laisvi ir verti savo laisvės.
Bet kuriuo atveju – ar tai vykdo mūsų valstybės institucijos, ar tuo užsiima svetimos valstybės tarnybos – tokie veiksmai prieštarauja įstatymams. Bet koks nusikaltimo prieš žmogų, jo teises toleravimas – ir visai nesvarbu, ar tą nusikaltimą daro pavienis žmogus ar sistema, tai rodo, kad sistema yra nusikalstama. Mums, kaip jaunai demokratijai, tokie išbandymai yra esminiai, nes jeigu ignoruosime ar toleruosime tokį pasityčiojimą iš pavienio žmogaus, iš laisvo žodžio, iš žmogaus teisių, tai tik laiko klausimas, kuris iš mūsų bus kitas.
Rašytojas Liudvikas Jakimavičius:
Šlykštu ir pasibaisėtina. Šią savaitę prieš mano kolegą rašytoją Vytautą Rubavičių buvo vykdoma terorizavimo ir įbauginimo operacija – kibernetinė ataka ir operatyvinei žvalgybų veiklai būdingas įsibrovimas į būstą. Grasinimai rašytojui akivaizdžiai turi politinę potekstę.
Klausimų kelia ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos detalės. Apie skandalingą ir rezonansinį įvykį nepasivargino pranešti nei BNS, nei DELFI portalas, kuris skelbdavo rašytojo apžvalgas.
Jei mūsų specialiosios tarnybos neišsiaiškins skandalingo incidento organizatorių ir vykdytojų, teks konstatuoti vieną iš dviejų versijų – arba Lietuvoje netramdomai veikia svetimų valstybių žvalgybos ir terorizuoja mūsų šviesuomenės žmogų, arba įtarimų šešėlis kris būtent mūsų valstybės slaptosioms tarnyboms.
Solidarizuojuosi su kolega Vytautu Rubavičium. Svarbiausia, neišsigąsk Vytautai, nors ir kaip košmariškai ir grubiai prieš tave veikiama.
