Iš tiesos.lt
Artėjant Garliavos įvykių 10-mečiui, daugeliui, manau, bus įdomu paskaityti, kaip tuos įvykius vertino profesorius Vytautas Landsbergis, kurio straipsnių ir viešų pasisakymų šiandien kai kam labai nesinorėtų prisiminti. Bet iš dainos žodžių neišmesi, juo labiau kad tie žodžiai – ne kokio „patvorinio”, o asmens, lėmusio (ir vis dar tebelemiančio!) mūsų tautos ir valstybės likimą.
Bet prieš tai norėčiau pranešti, kad Laimutė ir Vytautas Kedžiai pagaliau sulaukė atsakymo į Respublikos Prezidentui siųstą kreipimąsi. Atsakė ne Prezidentas, o Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja (koks pavadinimas!), iš kurios teksto sunku suprasti, ar G. Nausėda šį kreipimąsi apskritai matė. Bet svarbiausia, jog sutuoktiniai Kedžiai informuojami, kad Prezidentas neturi teisės kištis į teisėjų ir prokurorų veiklą, nes pagal Konstituciją šie yra nepriklausomi.
Lyg Kedžiai patys būtų to nežinoję! Jie kreipėsi į Prezidentą kaip į savo konstitucinių teisių garantą ir prašė užtikrinti jų teisę į teisingą ir bešališką teismą, taip pat maldavo išgelbėti jų dukrai gyvybę – kad ji, grąžinta į Lietuvą, nežūtų taip, kaip žuvo daugelis su pedofilijos byla susijusių asmenų. Ir ką? Atsakyme apie tai – nė žodžio. Kaip ir apie prašymą susitikti. Bet užtat net pusantro puslapio prirašyta, kaip Prezidentas nieko negali ir neturi teisės į nieką kištis.
Iš tikrųjų tai Lietuvos Prezidentas turi milžiniškas galias, nes pagal šalies Konstituciją būtent jis Seimo pritarimu skiria pagrindinius valstybės pareigūnus, taip pat teisėjus, teismų vadovus ir generalinį prokurorą. O jeigu skiria, tai, esant reikalui, gali ir juos atšaukti – kaip praradusius valstybės vadovo pasitikėjimą.
Su tokiais įgaliojimais įmanoma daug ką pakeisti, bet valstybėje ir toliau išlieka tokia padėtis, kurią itin tiksliai atspindi slapto CŽV kalėjimo istorija: pačių JAV senatorių pripažinimu, kalėjimas Lietuvoje buvo, tam iš JAV net buvo skirtos atitinkamos lėšos, tačiau kas jas priglaudė ir kas steigė su Lietuvos Konstitucija bei įstatymais nesuderinamą objektą, kas ir kokiu teisiniu pagrindu įvežinėjo į šalį kalinius ir čia juos kankino, Lietuvoje nebėra kam tirti. Galite įsivaizduoti didesnį teisinį nihilizmą, nei šis? Įstatymų pažeidimo faktas – akivaizdus, už tai mūsų šaliai Strasbūre net buvo skirta milžiniška bauda, bet Lietuvoje niekas ir toliau nesiima patraukti kaltininkų atsakomybėn – kaip ir regreso tvarka iš jų išieškoti valstybei paskirtą baudą. Bijo pajudinti V. Adamkų ir Co?
Tai yra akis badantis piliečių nelygybės prieš įstatymą pavyzdys: visiems, kas susiję su CŽV kalėjimu, Baudžiamasis kodeksas tiesiog negalioja. Aš suprantu padėties delikatumą, taip pat tai, kad sąjungininkams kartais sunku pasakyti „ne“, bet jei neteisėtai ėmeisi padėti ir pažeidei savo šalies įstatymus – būk malonus, atsakyk. Nes jei neatsakysi, bus pamintas pagrindinis teisinės valstybės principas. Dėl to amerikiečiai ir stengiasi kankinimus taikyti tik už savo valstybės ribų. O Lietuvoje – galima, nes čia viskas paskui tiesiog numuilinama, užvilkinama, paskandinama. Blogiausiu atveju – kas nors iškrenta per langą ar paskęsta iki kelių siekiančioje baloje. Kaip matome, ir mūsų naujasis Prezidentas jau priėmė šias žaidimo taisykles.
Aš čia neatsitiktinai sugretinau iš pirmo žvilgsnio lyg ir nelabai susijusias istorijas – CŽV kalėjimo ir Garliavos įvykių. Praeis kažkiek laiko, nukris širmos ir pamatysite, kad ir vienu, ir kitu atveju figūruoja dalis tų pačių pavardžių. Manau, kad būtent dėl to taip sunkiai sprendžiasi ir Neringos Venckienės politinio prieglobsčio reikalai JAV. Mąstantys supras, ką turiu galvoje.
O toliau, kaip ir žadėjau – nuoroda į profesoriaus Vytauto Landsbergio straipsnį apie Garliavos įvykius. Būtinai paskaitykite!
Verta prisiminti. Vytautas Landsbergis. Kur antra mergaitė?
Iš tiesos.lt
