Juozas IVANAUSKAS
Kai Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas bei jo vadovaujama trijų teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi nutraukė įtariamo pedofilo A.Ūso baudžiamąją bylą, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa VENCKIENĖ viešai išrėžė ką mananti apie visuomenės pasitikėjimą praradusią klaninę teisėsaugą: “Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs, jūs pamatysite, praeis du, trys, penki metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus”.
Tuo tarpu nužudytojo Drąsiaus Kedžio mama Laimutė Kedienė pareiškė: “Čia nė vieno teisėjo nėra, čia trys banditai atėjo ir paskaitė nutartį…”.
Visai netrukus sekė atsakomoji klano reakcija: dorybingasis Temidės tarnas V.Krikščiūnas kolegijos vardu kreipėsi į Teisėjų tarybą (TT) su prašymu iškelti teisėjai N.Venckienei drausmės bylą neva už teismo įžeidimą. TT, pirmininkaujant L.Garnelienei, ne tik patenkino gerbiamo kolegos V.Krikščiūno prašymą – iškėlė drausmės bylą “neklaužadai” N.Venckienei, bet netgi kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo teisėjai, kovojančiai su klanine, korumpuota teisėsaugos sistema.
“Keista, kad už tą patį nusižengimą esu baudžiama du kartus – mane svarsto Teisėjų garbės teismas ir man už tai keliama baudžiamoji byla. Šiaip jau Lietuvoje žmonės už vieną nusižengimą yra baudžiami tik vieną kartą”, – stebisi N.Venckienė, deja, jau nepuoselėjanti jokių iliuzijų dėl specialiai jai taikomo susidorojimo scenarijaus baigties - “Rezultatai man jau dabar yra aiškūs – pirmojoje drausmės byloje kovo 4 dieną man bus skirta drausminė nuobauda, na o antrojoje drausmės byloje bus pasiūlyta Prezidentei D.Grybauskaitei atleisti mane iš pareigų”.
LL skaitytojams primename: Teisėjų taryba V.Krikščiūno skundą perdavė Generalinei prokuratūrai, o ši pradėjo ikiteisminį tyrimą L.Kedienės atžvilgiu. Po to skundas buvo perduotas Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams, kurie nusprendė ikiteisminį tyrimą abiejų moterų atžvilgiu nutraukti. Vėliau N.Venckienei ir jos mamai L.Kedienei palankų Šiaulių prokurorų nutarimą, spaudžiant TT, apskundė generalinis prokuroras Darius Valys, pareiškęs, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje vėl turi būti atnaujintas.
- Teisėjų tarybos pastangos iškelti jums baudžiamąją bylą dėl tariamo teismo įžeidimo, berods, privertė generalinį prokurorą D.Valį vėl atnaujinti nutrauktą tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūroje. Ar manote, jog prieš jus šį kartą iš tikrųjų bus imtasi rimtų sankcijų?
- Manau, kad mano atžvilgiu iš viso nėra dėl ko pradėti ikiteisminį tyrimą, nes aš kalbėjau apibendrintai. O apie tai, kad Lietuvoje veikia korumpuota teisėsaugos sistema, kalbu ne vien tik aš, bet ir 90 proc. šalies gyventojų. Reiškia, kiekvienam iš jų galėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo teismo įžeidimo ar nepasitikėjimo teisėsaugos institucijomis. Yra žinoma, kad teismais pasitiki tik apie 10 proc. šalies gyventojų, o prokuratūra kiek daugiau – 15 proc. Tad apie kokį ikiteisminį tyrimą čia apskritai gali būti kalbama? Ar apie tai, kad Lietuvoje klesti korupcija ir kyšininkavimas?..
Na, o kalbant apie Teisėjų tarybą, tai jų funkcijose iš viso nėra ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų – tyrėjų ar prokurorų veiksmų apskundimo. Todėl aš ir manau, kad Teisėjų taryba mano atžvilgiu peržengė savo kompetencijos ribas.
Jeigu kas ir galėjo apskųsti Šiaulių apygardos prokuratūros nutartį – nutraukti baudžiamąją bylą, tai tik Panevėžio apylinkės teismo teisėjas V.Krikščiūnas, jeigu jis jaučiasi nukentėjęs toje byloje, bet ne Lietuvos teisininkų “elitas” – Teisėjų taryba. Tiesa, esu girdėjusi, kad minėtą skundą pasisiūlė rašyti ir rašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Vytautas Masiokas, kažkada buvęs Kauno miesto apylinkės teismo pirmininku. Jam vadovaujant, tame teisme dirbo teisėjas Jonas Furmanavičius.
- Turbūt ne mažiau intriguojanti, visuomenę šokiruojanti L.Stankūnaitei iškelta šmeižto byla? Biologinė motina, kuriai Vilniaus apygardos teismo sprendimu turėjo būti pareikšti įtarimai bendrininkavimu darant nusikaltimą, kitaip sakant, sąvadavimu pardavinėjant savo mažametę dukrą įtariamam pedofilui A.Ūsui, dabar bando teisintis rašydama prieš teisėją N.Venckienę skundus. Ir negana to, viešai aiškina, kad jai labai skauda širdį, neva labai neramu dėl jos “išgimdytos” mergaitės likimo. Kaip vertinate L.Stankūnaitės pasirinktą gynybos taktiką?
- L.Stankūnaitei kalbant apie mergaitę, visų pirma, reikėtų pasakyti, kad kai šiai tebuvo du metukai, ji buvo atidavusi savo vaiką į savaitinį darželį. Tame savaitiniame darželyje paliktą nakvoti mergaitę susirado jos tėtis Drąsius, parsivežė į namus ir augino.
Antra, panelei L.Stankūnaitei reikėtų nevengti kalbėti apie teisme nagrinėtą bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuri pasibaigė taikos sutartimi. Kaip žinia, L.Stankūnaitė nenorėjo auginti savo mergaitės ir laisva valia sutiko, kad ją augintų tėvas Drąsius. Visi tie praeities dalykai, užfiksuoti bylų tomuose, turėjo lemiamos reikšmės tolimesnių įvykių sekai.
- Tačiau kodėl L.Stankūnaitei būtent dabar skubiai prireikė mergaitės? Galbūt todėl, kad ji išvengė baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus?..
Tarp mano brolio Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią 2008-03-19 patvirtino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas.
Vėliau L.Stankūnaitė skunde rašė, kad ją apgavo advokatas Aidas Venckus, todėl ji pasirašė tokią sutartį. Tačiau 2010 m. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal L. Stankūnaitės ieškinį atsakovui D.Kedžiui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, žurnalistams L.Stankūnaitė teigė, kad ji sutiko, jog vaiką augintų D.Kedys, nes norėjo pabaigti mokslus.
Melas yra melas, jis, anksčiau ar vėliau, vis tiek išlenda.
TTeisėja Ne rin ga VENCKIENĖ: “Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar – spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!..” O ką apie tai mano Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus GLADUTIS, savo parašu “įteisinęs” tokį nusikaltimą?..
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Danutės Kutrienės 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyta: šioje taikos sutartyje nėra jokio dviprasmiškumo, todėl kiekvienas protingas žmogus, neturintis specialaus išsilavinimo bei specialių žinių, ją perskaitęs, gali suvokti tiksliai ir teisingai.
Kad L. Stankūnaitė taikos sutartį būtų pasirašiusi neskaitydama ar kad perskaičiusi galėtų nepastebėti tokio esminio netikslumo, visiškai neįtikėtina, kadangi šalys bylinėjosi beveik dvejus metus. Pagrindinis ginčas vyko dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl nepastebėti tokio neatitikimo, kuriuo susitariama dėl esminio bylos klausimo, tiesiog neįmanoma!..
Be to, pažymėtina, kad remiantis protokole užfiksuota teismo posėdžio eiga akivaizdu, jog ieškovė ne tik suprato, kad dukters gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, bet ir pati teismui patvirtino žinanti, kad galės pasiimti dukrą kas antrą savaitgalį (3 tomas, b.l.141). Kad L.Stankūnaitė tikrai palaiko taikos sutartį, ieškovė dar kartą teismui patvirtino prieš jam išeinant į sprendimų priėmimo kambarį (3 tomas, b.l.142).
TAIGI, jeigu ieškovė būtų buvusi atsakovo atstovo įtikinta, jog dukra gyvens su ja, būtų nelogiška teismo posėdžio metu kalbėti apie savo galimybę matytis su dukra savaitgaliais. Teismo posėdžio protokole užfiksuotas taikos sutarties sąlygų gana detalus svarstymas paneigia L. Stankūnaitės dėstomus argumentus dėl jos suklaidinimo ar apgaulės jos atžvilgiu. Įsiteisėjus patvirtintai taikos sutarčiai, mano brolis augino mažametę dukrelę.
Norėčiau pabrėžti: ne vien tik Seimo nutarime, netgi 2010 metų lapkričio 3 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, kuria atmestas mano skundas, o L.Stankūnaitei nebuvo pareikšti įtarimai, bet ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorių G.Ročienės ir R.Čivinskaitės veiksmų, yra aiškiai pasakyta, kad buvo sudarytos sąlygos asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau dabar L.Stankūnaitė ne tik kad išvengė baudžiamosios atsakomybės, bet dargi drįsta šmeižti kitus!..
Tai kas gi tą mergaitę prievartavo – ar aš tai dariau?!.. Juk baudžiamoji byla jau buvo užvesta, įtarimai pareikšti, kaltinamasis aktas surašytas ir pareikšti kaltinimai A.Ūsui. Jeigu šiandien A.Ūsas būtų gyvas, jisai būtų teisiamas. O tuo tarpu L.Stankūnaitė, lyg niekur nieko, drįsta viešai kalbėti apie tai, kad neva mūsų namuose mergaitė buvo tvirkinama. Kas gi tai?.. Čia, galima sakyti, yra nusikaltėlių taktika ir tiek.
- Kaip bebūtų keista, tačiau tenka pripažinti, jog bemaž visi panelės L.Stankūnaitės skundai yra priimami ir svarstomi?
- Aš tai manau, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose tikrai yra iškrypėlių pedofilų. Nes viso to, kaip buvo vykdomas pedofilijos bylos tyrimas, šiaip jau, normaliomis sąlygomis, būti tikrai negalėtų. Aš manau, kad toje klano sistemoje viskas labai gerai sugalvota, bet šį kartą įvyko nedidelė klaida – jie suklydo pasirinkdami vaiką!.. Tad vien tik dėl to viskas taip dabar yra, iki šiol byla nenutilo ir dar nėra užgesinta.
- Esate Kauno pedofilijos byloje pripažintos nukentėjusios mergaitės atstovė, jos teisėta globėja. Tai kodėl dabar, absoliučiai ignoruojant nukentėjusiąją pusę ir tenkinant būtent įtariamojo pedofilo A.Ūso, jo draugužės L.Stankūnaitės ir Kauno apygardos vyr. prokuroro K.Betingio skundus, jums yra iškelta drausmės byla, kurią išnagrinėjęs Teisėjų garbės teismas kovo 4 d. paskelbs savo verdiktą?
- Noriu patikslinti, kad pagal šitų trijų veikėjų skundus man iškelta ne tik jūsų paminėta pirmoji drausmės byla, bet ir antroji drausmės byla, o taip pat, Teisėjų tarybos iniciatyva, dar yra prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl to paties fakto, kad būk tai aš pasakiau, jog jie yra korumpuoti ir kyšininkai. Tai reiškia, kad Teisėjų taryba siekia mane nubausti du kartus už tą patį tariamą prasižengimą – drausmine tvarka ir baudžiamąja tvarka. Aš manau, kai kurie Teisėjų tarybos sprendimai ir veiksmai apskritai prasilenkia su blaiviu protu!..
- Darytina išvada, kad Teisėjų taryba veikia ranka rankon išvien su nusikaltėliais Kauno pedofilijos byloje?
- Jeigu manęs nenuteis baudžiamoje byloje, tai nuteis pagal drausminę bylą. Jau dabar jie labai skuba, bet kokiu atveju siekia įvykdyti “teisingumą”. Įsivaizduokite, antroje iškeltoje drausmės byloje man buvo duotas terminas iki š. m. sausio 10 dienos pateikti pasiaiškinimą. Bet kiekvienas teisininkas puikiai žino, kaip yra skaičiuojami terminai.
Aš galėjau tą pačią dieną nuvežti tuos pasiaiškinimus arba iki pašto darbo dienos pabaigos išsiųsti juos paštu. Tačiau jie, net nesulaukę mano paaiškinimų, iškėlė man antrą drausmės bylą, patys nesilaikydami jokių terminų! Todėl aš manau, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija taipogi peržengė kompetencijos ribas ir piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais.
- Susidaro įspūdis, jog akivaizdžiai ieškoma preteksto, kad tik kaip nors būtų galima įsprausti jus į kampą, tai yra, susidoroti su klanui neįtinkančia teisėja?
- Galiu tik tiek pasakyti: aš savo noru iš Kauno apygardos teismo tikrai neišeisiu. Manęs bausti nėra už ką.
- Nors sakote – bausti nėra už ką, tačiau faktas yra tai, kad Teisėjų garbės teismas kovo 4 dieną paskelbs verdiktą pirmojoje jums iškeltoje drausmės byloje, o po to seks antroji drausmės byla!..
- Teisėjų garbės teismas – Lietuvos teisėjų elitas. Tai vienas iš jų – Remigijus Preikšaitis, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, kuris yra toks “darbštus”, kad net rinko iš savo kolegų po 50 litų teisėjui Jonui Furmanavičiui reabilituoti.
Įsivaizduokite, teisėjas vaikšto po teismus ir renka tuos pinigus. Tai štai kokios pastangos šiuo atveju yra dedamos!.. Aš tokia “darbšti” tikrai nebūčiau. Net jeigu kas man ir lieptų, tikrai neičiau rinkti pinigų iš savo kolegų. Na, o tokį žmogų, kaip R.Preikšaitis, be abejo, reikia vertinti, jeigu jisai kito teisėjo reabilitacijai renka po 50 litų…
- Ar pamenate, kokia buvo teisėjo Jono Furmanavičiaus pirmoji reakcija, kai jam pasakėte, kad jį atpažino pedofilų prievartauta mergaitė?
- Pirmiausiai, aš nuėjau pas Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį ir viską jam pasakiau. Kiek vėliau teisėjas Jonas Furmanavičius atėjo į mano kabinetą. Kaip supratau, jį pas mane buvo atsiuntęs teismo pirmininkas A.Milinis. Bet kai J.Furmanavičiui tiesiai į akis pasakiau, kad jį atpažino Drąsiaus mergaitė ir aš nesuprantu, kas čia vyksta, tai jis akimirksniu sustingo, stovėjo kaip suakmenėjęs, paskui atsitūpė ant grindų ir jau visiškai nieko nebekalbėjo, tiktai kažką inkštė. Matyt, liežuvis jam neapsivertė ištarti nors kelis pasiteisinimo žodžius…
- Bet ar nemanote, kad tokia suaugusio vyro reakcija – atsitūpimas ar atsiklaupimas ant grindų, inkštimas išgirdus pribloškiančią žinią, toks teisėjo elgesys, mažų mažiausiai, keistas? Kaip gi reikėtų tai suprasti?..
- Nieko absoliučiai jis man nepasakė, tiktai atsitūpė ir ilgai tylėjo… Po to atsistojo ir išėjo iš mano darbo kabineto. Niekada daugiau man neteko su juo kalbėti.
- Tačiau, nepaisant visko, Teisėjų garbės teismas, kaip regis, yra pasirengęs nuvilkti teisėjos mantiją nuo Neringos Venckienės?
- Su Teisėju garbės teismo sprendimu gyvenimas nesibaigia ir nesustoja nei ties A.Ūsu, nei ties L.Stankūnaite, nei ties J.Furmanavičiumi. Gyvenimas tuo tikrai nesibaigia. Todėl ir dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, koks jis bebūtų, aš per daug nepergyvenu. Likimas viską sudėlios į savo vietas!..
- Kodėl Teisėjų garbės teismui prireikė net dviejų drausmės bylų už tariamus jūsų prasižengimus?
- Be abejo, jie galėjo kartu abi drausmės bylas išnagrinėti, jas sujungę į vieną. Tai būtų kur kas paprasčiau. Jiems nereikėtų dėl manęs du kartus rinktis į posėdį, o teisėjui R.Preikšaičiui du kartus vykti į Vilnių net iš Klaipėdos.
Bet aš manau, kad sąmoningai dvi drausmės bylos nesujungiamos, kad už pirmąją bylą man paskirtų šiaip kažkokią drausminę nuobaudą, o jau antroje drausmės byloje prašytų Prezidentės D.Grybauskaitės mane atleisti. Manau, toks Teisėjų garbės teismo narių veiksmas yra sąmoningas ir taktiškai apgalvotas. Juk ne šiaip sau tos dvi drausmės bylos nesujungiamos į vieną.
- Sakote, viskas Teisėjų garbės teismo narių taktiškai apgalvota, iš anksto lyg ir nuspręsta?.. O kokie čia realūs terminai jų galutiniam verdiktui?
- Man iškelta pirmoji drausmės byla jau seniausiai galėjo būti išnagrinėta, bet jie paskyrė bylos nagrinėjimą tiktai po dviejų mėnesių. Todėl ir buvo kalbama, kad N.Venckienę svarstys tik tada, kai ji jau nebegalės dalyvauti rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą. Panašiai taip viskas ir vyksta. Na, o antroji drausmės byla bus nagrinėjama kovo pabaigoje ir po to Prezidentei bus siūloma mane atleisti iš teisėjų. Manau, viskas čia daroma būtent pagal tokį scenarijų.
- Ar jums neatrodo, teisėjos Neringos Venckienės situacija galutinai išsirutuliuos iki Šv. Velykų, drauge su velykiniais margučiais?..
- Panašiai… Bet net ir atleidę iš darbo manęs jie tikrai neužtildys!.. Gerai žinau, kas čia yra atsitikę ir kas čia įvykę. Dėl savo darbo tai aš nepergyvenu. Darbas tai ne brolio mirtis. Aš rasiu ir kitą darbą.
Dabar suveiks principai. Faktiškai, mane atleisti nėra už ką. Galiu pasakyti, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį tikrino visas Kauno apygardos teismo bylas. Vasario mėnesį mums atsiuntė patikrinimo aktą ir aš jį atidžiai perskaičiau. Tarp visų mano nagrinėtų bylų rado tik vienintelę bylą, kur įrašė pastabą, kad aš toje byloje nusišalinau.
O esmė mano nusišalinimo yra tokia, kad žmogus buvo pateikęs prašymą Kauno apygardos teismui atnaujinti procesą byloje ir prašyme nurodyti motyvai siejosi su bylų paskirstymo tvarka.
Tada aš nusišalinau tuo pagrindu, kad negaliu spręsti savo viršininkų, tai yra Kauno apygardos teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko veiksmų, kurie administruoja mano kaip teisėjos veiklą.
Tai va tiktai tą vienintelį trūkumą iš visų mano nagrinėtų bylų surado!.. O šiaip aš dirbu sąžiningai, kyšių neimu, nagrinėju man pavestas bylas kaip galima greičiau ir objektyviau. Todėl esu rami dėl savo darbo. Per dvyliką metų neturėjau jokių problemų dėl atliekamo darbo.
- Nors rimtų problemų darbe ir neturėjote, bet, deja, jie turi, pasak vieno jūsų kolegos, “vieną problemą – teisėją Neringą Venckienę”?
- Atrodo, kad taip. Kažkam aš iš tikrųjų esu problema.
- Jeigu jūsų labai nejaudina darbo karjeros perspektyva, tai kas tada jums yra svarbiausia?..
- Man svarbiausia – apsaugoti mergaitę. Labai svarbu, kad L.Stankūnaitei teismas jos nepriteistų. Tiesiog būtina ją apsaugoti. Jokiu būdu negalima grąžinti mergaitės ten, kur jinai buvo išnaudojama!..
Manau, tikrai negali būti teisėtas toks teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad L.Stankūnaitės atžvilgiu nėra apkaltinamojo nuosprendžio.
Net ir be to byloje yra daugybė dokumentų, kuriuose konstatuota, jog L.Stankūnaitei buvo sudarytos sąlygos išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tai jau vien dėl to mergaitė negali būti jai grąžinta. Juk negali būti ir toliau mergaitės gyvenimas traumuojamas!..
O L.Stankūnaitė ir toliau tegul gyvena su kaukėtais apsauginiais, jeigu toks gyvenimas jai patinka.
Tegul ją saugoja arba tegul ji išvyksta iš Lietuvos, bet tik ne su mergaite!..
Anksčiau L.Stankūnaitei mergaitės nereikėjo, tiktai dabar prireikė. Tai kur gi jinai buvo anksčiau?.. Ir apskritai, ji viena augino vaiką tiek laiko, kiek aš mergaitę dabar auginu. Štai ir visas L.Stankūnaitės “auginimas”, o visą kitą laiką mergaitę augino mano brolis Drąsius ir mano tėvai.
- Ar tai ne ciniškiausias pasityčiojimas, kad dabar L.Stankūnaitė viešai aiškina, kaip jai skauda širdį dėl savo mergaitės?!..
- Teisme nagrinėjant šmeižto bylą aš mačiau, kaip L.Stankūnaitę pertraukose kalbino “Lietuvos ryto” ir “Delfi” žurnalistai. Ypač tokiam D.Sinkevičiui klausinėjant atrodė, kad tie klausimai ir netgi atsakymai buvo suderinti su L.Stankūnaite.
Žurnalistai uždavinėjo L.Stankūnaitei klausimus ir matėsi, kad ji iš anksto buvo jiems pasiruošusi. Be to, L.Stankūnaitė žurnalistams pasakė: “Daugiau nieko pasakyti negaliu, nes aš turiu viską derinti su prokuratūra”. Tai reiškia, ką ji pasakė “Delfi” ir “Lietuvos ryto” žurnalistams, jau buvo iš anksto SUDERINTA.
Pasirodo, net iki tokio lygio čia viskas vyksta – L.Stankūnaitė visuomenei pateikiama kaip labai protinga, išsilavinusi, žodžio kišenėje neieškanti persona.
Bet iš esmės, jeigu ko nors rimtesnio L.Stankūnaitės paklaustumėte, tai net nežinotų ką atsakyti ir nuvairuotų į lankas…
- Ar jūs manote, kad L.Stankūnaitė pastaruoju metu tėra žaisliukas kažkieno rankose?
- Aš manau, tik todėl L.Stankūnaitė ir yra saugoma, antraip ji labai greitai išpasakotų, kas vyko ir kas atsitiko. Vien dėl to jai neleidžiama kalbėti. Saugoma ne pati L.Stankūnaitė, bet, manyčiau, jos liežuvis!
- Saugok nesaugojęs, bet melas, kaip yla, anksčiau ar vėliau, išlenda iš maišo!..
- Kas blaiviai mąsto ir domėjosi pedofilijos byla nuo pat pradžių, tas jau seniai viską mato ir žino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, veikia iškrypėlių tinklas.
Tiktai tie išgamos iškrypėliai šį kartą labai suklydo – vaiką pasirinkdami!.. Ir jau dabar kelio atgal jiems nėra. Greit mes pamatysime, kas čia dabar nugalės – tiesa ar melas?..
Tiesą sakant, pačias didžiausias savo viltis siejau su apygardos teismo teisėjais. Maniau, kad jie kvalifikuoti, protingi, įsigilins į mūsų skundus ir juos patenkins. Tikėjausi, kad L. Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai, ji bus nuteista, o mažametė mano brolio dukrelė augs saugi. Bet deja!..
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pasityčiojimas iš teisingumo ir visiškas ignoravimas mažametės atstovų prašymų bei motyvų.
Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar – spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!..
Gal ir negalima linkėti kitiems blogo, bet aš norėčiau, kad šie trys teisėjai: Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis išgyventų tai, ką išgyveno mano brolis Drąsius, mano tėvai ir aš. Kad šių teisėjų vaikai ar anūkai išgyventų tai, ką išgyveno mano brolio dukrelė!..
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus.
Tačiau ką šie teisėjai išanalizavo ir ką jie tyrė, jeigu byloje nėra galimų prievartautojų telefoninių pokalbių duomenų? Nesuprantu, kaip galima apygardos teismo teisėjui rašyti tokį melą?!..
Į nagrinėjamą bylą A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių išklotinės neįdėtos.
Kaip teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika pasakė – telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai, todėl jis, neva nenorėdamas apkrauti bylos, jų neįdėjo.
TAČIAU nei Panevėžio teisėjai, nei mes, mažametės nukentėjusiosios, kurios tėvas buvo nužudytas, atstovai, tų išklotinių niekada savo akimis nematėme!.. Tai argi čia yra teisingumas?!..
“Laisvas laikraštis”, 2011 m. vasario 22 d.
