Garbingo Santuokos Jubiliejaus proga sveikiname Vytautą ir Laimutę Kedžius!
Nusikeliant į 1970-ųjų sausio 24-ąją, turbūt, pasakytumėte, kad tai buvo lyg vakar, lyg užvakar… Tik išmintingi žmonės supranta, kad žmogui dovanotas laikas prabėga labai greitai. Tuomet turėjote dideles svajones ir, žinoma, džiaugdavotės, kai tos svajonės tapdavo Jūsų gyvenimo tikrove. Šiandien sakytumėte, kad ne viskas įvyko taip, kaip planavote. Gal net turėtumėte visiškai teisingų priekaištų Jūsų Santuoką palaiminusiam Dievui dėl daugelio įvykių, kurie įvyko per pastarąjį dešimtmetį. Labai skaudų dešimtmetį, kuriame pats Dievas verkė kartu su Jumis dėl pasaulį apraizgiusios melo ir neteisingumo nuodėmės.
Jei tai Jus paguos – pamėginkime į visus įvykius pažvelgti viltingai.
Vytautai ir Laimute, savo Auksinės Santuokos dieną Jūs esate žinomiausi Lietuvoje žmonės, žymiausi seneliai. Jūs užauginote sūnų Drąsių, kuris nepaisant jį sužeidusių šeimyninio gyvenimo įvykių, savo gyvybe įrodė, ką reiškia Tėvo meilė savo vaikui ir ką iš viso reiškia pasiaukojanti meilė, kuri viską, absoliučiai viską atiduoda iki galo. Jūsų Drąsius atidavė savo gyvybę už savo dukrą Deimantę. Jūsų Sūnus atidavė savo gyvybę už Jūsų Anūkę. Paprastai tai vadinama šventa auka. Švenčiausia auka! Daug inteligentiškų ir tikrai savo siela dorų Lietuvos žmonių gyvena tylų gyvenimą, negalėdami pasigirti savo suaugusiais vaikais, įnikusiais į nuopolius. jūs turite Sūnų, kuris visai Lietuvai paliko liudijimą, kaip ėriukas yra apginamas nuo galingų plėšriųjų vilkų.
Vytautai ir Laimute, Dievas Jums paskolino užauginti dukrą Neringą. Nėra žmogaus ant šios žemės, kas sugebėtų apkaltinti Ją nesąžiningumu. Jūs sugebėjote Jai tai įskiepyti. Jūs užauginote Ją, gerai suvokiančią, kas yra garbė ir kas yra sąžinė. Visa Lietuva ir lietuviška Išeivija pažįsta Jūsų dukrą, kaip Tiesos žmogų. Daug žmonių yra dėkingi Jums už tai, kad jūsų dukros kova už teisingumą yra vilties ženklas šiame ciniškai bedieviškame laikmetyje. Šiandieninio Jubiliejaus proga jūs turite savo dukrą prie savo šventinio stalo. Išvargintą. Neteisingai tebekaltinamą. Ištampytą po kalėjimus už Tiesą. Dievas ypatingai brangina tokius žmones, nes ir pats patyrė žiaurų išpuikusio žmogaus neteisingumą. Taigi, savo namuose Jūs turite dangumi paženklintą žmogų – Jūsų Neringą.
Vytautai ir Laimute! jūs turite Karolį, Jūsų anūką. Jį pažįsta visas pasaulis. Pažįsta kaip žmogų, kuris pilnametystės sulaukė, skirtingai nei kiti jo bendraamžiai, gerai pažindamas, ko iš žmogaus pareikalauja gyvenimas, kai atsistoji nekaltojo, skriaudžiamojo pusėn. Jūsų Anūkas yra dėkingumo savo gimdytojams pavyzdys viso pasaulio akyse. jam tik dvidešimt. O Jis jau praėjo žmogiškumo universitetą, suformavusį Jame teisingiausią žvilgsnį į gyvenimo vertybes.
Vytautai ir Laimute, Jūs este Deimantės Kedytės seneliai. Atrodo, kad tuo vienu sakiniu išsakytas visas Jūsų Gyvenimo nuopelnas. Dievas tikrai yra Jūsų augintos Deimantės pusėje. Meilė, kurią atidavėt Deimantei, niekur nedingo. Tai nesudyla ir nesurūdija. Joks suktas teisėjas ar prokuroras, joks pinigus dievinantis advokatas ar sužvėrėjęs milicininkas tos meilės nepagrobs. Jūsų meilei neįvykdysi nei kovo 23-osios, nei gegužės 17-osios pogromų. Jūsų likimą niekinę ir naikinę tai žino. Todėl jie nerimsta. Todėl jie, vėl ir vėl pasiduodami sveiku protu nepaaiškinamai neapykantai, save tokiu būdu naikina. Negrįžtamai. Tokie žmonės, džiūgaudami, jog Jūs neturite namų, patys gyvena kičais išdabintuose savo pragaruose. Be ryšio su savo vaikais, su kitais artimaisiais, iliuziškai save guosdami, kad gal net Dievas yra perkamas ir parduodamas. Vargšų vargšai. Na, ne vieta čia apie juos… Šiandien palikime tokius valgyti jų pačių susikurtą maistą…
Vytautai ir Laimute. Apie Judu.
Jei susipykdavot, bet mokėdavot atleist iki vakaro saulėlydžio – tuomet Jūs Dievo žmonės. Jei papriekaištaudavot, bet ir pagirdavot viens kitą – Jūs Vilties kunigaikščiai. Jei pavargdavot, bet nepažemindavot – tuomet Jumyse plaka jautriai gailestingos širdys. jei pamilote vienas kito asmeninius pomėgius – tuomet supanašėjo Jūsų sielos… Oi… rašyti ir rašyti…
Esate autoritetas. Didžiuokitės Tuo! Esate Lietuvos Viltis. Drąsiai iki paskutinio atodūsio, tiek , kiek palaikydami viens kitą žingsniuosite Keliu, kuris vadinamas Gyvenimu, taigi, visuomet didžiuokitės, kad esate Neringos ir Drąsiaus Tėvai. Išpažinkite, kad Jūsų Deimantė, jau vien tuo, ką padarė Jai pasaulis, yra Šventoji. Jūsų anūkai visa širdimi yra su jumis. Visada buvo.
O Lietuva, ta Lietuva, kuri verkia su verkiančiais ir linksminasi su besidžiaugiančiais šį šventinį sausio 24-osios vakarą yra su Jumis, jaunais širdimis savo Auksinės Santuokos Jubiliejuje.
„Drąsos kelias” žmonės, tai tie, kurie drąsūs mylėti
P.S. Tegul perskaito prie šventinio Jūsų Iškilmės stalo tuos žodžius Jums garsiai. Sveikėkite!
