Antradienį Seimas pritarė protokoliniam nutarimui, kuriuo buvo leista Seimo laikinajai tyrimo komisijai, sprendžiančiai parlamentarės, partijos „Drąsos kelias“ lyderės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą, rengti uždarus posėdžius. Alfa.lt
Šis sprendimas Seime buvo priimtas vienbalsiai. Tai reiškia, kad laikinoji tyrimo komisija galės nuspręsti, kad dalis posėdžių bus rengiami už uždarų durų, tai yra tada, kai joje bus analizuojama ikiteisminio tyrimo ar riboto naudojimo medžiaga.
Minėtos komisijos narys, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tikino, kad galimybė rengti uždarus posėdžius labai pagelbės pačios komisijos darbui.
„Analogiškas sprendimas turėtų būti taikomas visoms komisijoms, nes iš tiesų laikinojoje komisijoje susiduriame su tuo, kad, kai būna posėdis atviras ir mes norime gauti konkrečią informaciją, prokuroras automatiškai visada pareiškia, šimtu procentų visada, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jis skelbti nenori“, – aiškino Seimo narys.
Sausio 15 dieną parlamentas sudarė laikinąją komisiją, kuri turi parengti rezoliucijos projektą, ar tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N. Venckienės laisvę.
Siūlymą parlamentui dėl šio prašymo komisija turi parengti iki kovo 25 dienos.
Kreipdamasis į Seimą dėl buvusios teisėjos, „Drąsos kelio“ partijos atstovės neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima N. Venckienei pateikti įtarimus.
Pasak D. Valio, įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Jei rezoliucijos projekte siūloma leisti Seimo narį traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso.
