Iš ekspertai.eu
Ta, pilietiškai nusiteikusių žmonių vienybė, kuri lyg iš dangaus nusileido į Klonio gatvę Garliavoje ir suvienijo tūkstančius pilietiškai nusiteikusių žmonių iš visos Lietuvos – klaninės teisėsaugos ir supuvusios vidaus politikos nariams tapo ekstremaliu išbandymu.
Tada, 2010 m. sisteminis klanas išsigando ne juokais. To dar nebuvo – žmonių grupė drįso prieštarauti, reikšti nepasitikėjimą, protestuoti, nestovėti po medžiu.
2012 metais sistema suprato, kad šis jos galimas pralaimėjimas nulems pralaimėjimą ir ateičiai: jei žmonių vienybė paims viršų, tai sistemai jau niekada nebebus taip gerai, kaip buvo ligi tol.
Dvejus su pusę metų bandžiusi žmonių vienybę ir kantrybę sistema suprato, kad nieko nebus – žmonės stovi savo vietose lyg įkalti kuolai, nesiskirsto.
Prieš prasidedant agonijai klanas nusprendė mesti ,,paskutinę‘‘ kortą – paleido į gatvę 270 „medinukų‘” buratinų, o Garliavoje ir miestelio apylinkėse dar tiek išstatė.
Prisimenu, tą kruviną rytą, kai policija nesidrovėdama mušė senelius, tampė po gatvę paėmę už plaukų/rankų pilvais į žemę nėščias moterys, luošino žmones, „tručino‘” juos dujomis ir kuo tik galėjo, trypė savo auliniais, mėšlinais batais į purvą valstybės simbolius, vėliavas (man asmeniškai ranką išsuko taip, kad jau aštunti metai skauda, ne vienas ir ligoninėn pateko po policijos smurto), Deimantę įbaugintą, panikos priepuolyje ištyso iš gimtų namų- sisteminė hidra kėlė apkapotas, bet ne visas nukapotas savo pačios likusias galvas.
Kedžių kiemas tada priminė karo mūšio lauką… Tiksliau, susidorojimo su savo piliečiais kruviną lauką. Aš tada nemačiau nei vieno besipriešinančio! NEI VIENO!
Tiesiog, subėgo spec. būrys ir ištaškė (be kabučių) visus į visas puses.
Tolimesniems įvykiams rutuliojantis man kyla tokios asociacijos – žinot, girdėjot, matėt filmuose kaip pvz. NKVD šaudo į minią žmonių, o vėliau tarp lavonų vaikšto keli karininkai ir pistoletų šūviais pribaiginėja dar gyvus likusius, aimanuojančius.
Po to kruvinojo (be kabučių) ryto sekė sistemos sankcijos, susidorojimas, pribaiginėjimas dangstantis LR BK ir LR ATPK – būvo iškelta daug dešimčių bylų, buvo žmonės šimtais (!) tampomi po apklausas, visko buvo – buvo ir pjudomi vieni su kitais meluojant, kad neva „Tas prieš tave liudija”, buvo falsifikuojamos apklausos ir t.t…
Žmonės buvo tampomi tam, kad po fizinio valdžios smurto nespėtų atsitokėti, o aiškintųsi, aiškintųsi, teisintųsi, kad neturėtų laiko gyventi, dirbti.
Džiugu, nes iš tų tūkstančių žmonių kuriuos norėjo palaužti, sistemai persitempti pavyko tik ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamą kiekį …ir tie keli – kreivi tokie, mano akimis žiūrint, tai pora jų su oligofrenijos požymiais veiduose, kita apskritai stovinti ant alkoholizmo bedugnės krašto. Beje, būtent tuos, kuriuos aš ir pilietinio judėjimo sukuryje ignoruodavau, kurie šlaistėsi mūsų tarpe skleisdami nuo savęs šlapimo tvaiką. Tuos, kuriems (buvo akivaizdu) ir taip ne vieta ten buvo.
Tikėtina, kad TIE ir buvo pačios sistemos infiltruoti.
Taigi, bylų sistema iškėlė eibes, pro tardymus pratampė šimtus žmonių, bet pagrindinė Klonio gatvės įvykių byla kol kas dar vyksta Šiaulių apygardos teisme.
Pagrindinė ji todėl, kad Šiaulių apygardos teisme reikšmingiausi kaltinimai 11-likai įvykių dalyvių. Esu vienas iš jų.
Bylos esmė – įrodyti, kad Klonio gatvėje egzistavo organizuota gauja, kuri siekė pasipriešinti valdžiai, jos nusistovėjusiai tvarkai ir apskritai, kad neva tai buvo kėsinamasi nuversti ir pakeisti LR valdžią.
Sistema, prokuratūra ir čia šlubuoja, kaip išsireikštų buvęs LR Aukščiausiojo teismo pirmininkas Kryževičius „pūliuoja”‘ – tie 11-lika žmonių netgi tarpusavyje vieni kitų nepažįsta, arba žino tik iš matymo. Net ir čia sistemai nepavyko sudaryti tokio tampraus žmonių iš Klonio gatvės rato, kurio gyvavimas nekeltų abejonių.
Bent jau aš, kaip kaltinamasis „gaujos” byloje iš tų vienuolikos kaltinamųjų pažinojau tik tris. „Sunku ieškoti juodos katės tamsiame kambaryje‘”.
Baltais siūlais siuvinėti bylas irgi turbūt yra menas. Menas, kuris sunkiai įkandamas primityvioms PK tyrėjoms ir prokurorėms.
Nelengva įrodinėti tai, ko nebuvo, o Klonio gatvėje nebuvo gaujos.
Klonio gatvėje buvo žmonės, kurie pilietinio, asmeniško patriotizmo paraginti atėjo ir stovėjo atlikdami savo pilietinę pareigą.
Nebuvo jokio aiškaus įvykių koordinavimo, susitarimų ,,kaip būtų, jeigu būtų‘”, nebuvo kuriami jokie planai „A”, ar „B”.
Jei Klonio gatvėje būtų buvusi organizuota gauja, tai sistema špygas savo kišenėse iš Klonio kiemo būtų išsinešusi, o ne alpstančią, pusnuogę, klykiančią Drasiaus dukrą!
Žmonės stovintys Klonio gatvėje jau išvakarėse žinojo apie būsimo šturmo laiką ir rinkosi į gatvę ne pasipriešinimui, o išmelsti atjautos vaikui, valdžios atjautos ir supratimo.
Žmonės nežinojo, kad į gatvę užplūs beviltiški velniai…
Reziumuoju:
Lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teisme vyko proceso posėdis.
Byla jau link pabaigos – vakar baigiamąją kalbą „šnekėjo” prokurorė Rita Poškienė. Ilgai ji ten šnekėjo – apie 3 val.
Norėčiau pagirti prokurorę už puikią ir lakią fantaziją ir pastangas sukergti tai, kas logiškai nesukergiama.
Prokurorė labai norėtų mus visus matyti įkalintus, bet „leido” teismui ir nesodinti, skirti lygtinumus.
Pats aš nedalyvavau vakarykščiame posėdyje, bet kas vyko žinau.
Taigi, prokurorė pasiūlė tokias bausmes:
1) Audronei Skučienei – 4 metai laisvės atėmimo + daug pinigėlių;
2) Andriui Lobovui – 3 metukai nelaisvės ir… irgi eibę pinigėlių;
3) Renaldui Ščiglinskui (man) – 2,6 metukų kaliūzėn ir vėl bele kiek pinigėlių (pinigėlius dar tikslins, bet kaip suprantu, tai iš kiekvieno po dešimtis tūkstančių prašys).
Kitų nevardinsiu, nes neatsiklausiau jų sutikimo.
Iš ekspertai.eu
