Š. m. kovo 23 d., ketvirtadienį, 15 val., Kauno apygardos teismas (teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, nariai Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas) skelbs nuosprendį penkiolikai žmonių, kurie beveik penkeris metus po 2012-ųjų gegužės 17-osios žiauraus šturmo Garliavoje buvo varginami baudžiamosios bylos teismuose. Labai simboliška data pasirinkta nuosprendžiui. Kovo 23-oji. Jei dar turite atmintį – tai prisiminsite, kad būtent 2012-ųjų kovo 23-ąją buvo surengtas pirmasis aštuoniamečio Vaiko grobimo aktas. Tuomet tebuvo 40 policijos pareigūnų. Todėl, išgyvenę „nesėkmę”, gegužės 17-ąją jie surinko dar du šimtus viršaus ginkluotų pareigųnų, pasitelkė garsinius grąsinimus ir ašarines dujas, kurias, kaip rodo neginčijami vaizdiniai įrodymai, gausiai naudojo prieš tuos, kuriuso teismuose užtampė 5-eris metus, ir pagrobė klykiantį dėl uniformuotų žmonių žiaurumo Vaiką. Mergaitę..
Niekas neužmiršta. Melas netampa tiesa, bėgant metams. O išgąsdinto ir pravirkdyto Vaiko skausmas garantuoja slibininę nekalto žmogaus skriaudos neigiamą pasekmę. Ir ta pasekmė yra prakeikimo vaisiai. Jie niekur neišnyksta, jei neįsijungia skriaudėjo atgaila. Taigi, raginame nekaltų žmonių skriaudėjus, kurie kovo 23-ąją ir gegužės 17-ąją prieš penkeris metus vienaip ar kitaip yra nuskriaudę Našlaitę mergaitę ryžtis pradėti judėti atgailos link. Jei manoma, kad laikas užgydis žaizdas – tai esame didžioje iliuzijoje. Laikas be konkretaus atgailos veiksmo negydo nieko!
Esame ir liekame mintimis ir malda su Laimutės ir Vytauto Kedžių Anūke, su Dukra, už kurią Jos Tėtis sumokėjo savo gyvybę.
