Iš tiesos.lt
Aušrinė Balčiūnė. Policijos vadų liudijimai politiniame teisme: per instruktažą mums sakė, kad asmenų grupė Garliavoje gali susideginti
Net padedami teisėjo Gintauto Kaulakio, kuris draudė advokatams užduoti esminius klausimus, Garliavą šturmavę policijos pareigūnai nesugebėjo prisiminti to, ką buvo teigę ikiteisminio tyrimo metu.
2014 m. lapkričio 19 d. Kaišiadorių apylinkės teisme vyko eilinis Garliavos šturmą stebėjusių žmonių teismo posėdis. Posėdžio metu buvo ir toliau apklausiami liudytojai.
Pirmas teisme liudijo Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Romas Oželis. Liudytojas pasakojo, kad ruošiantis vaiko perdavimui buvo parengtas patvirtintas planas, policijos pareigūnams vesti instruktažai – vienas bendras, paskui atskiri atskiroms grupėms. Pasakojo ir tai, kad tą dieną žmonės aktyviais veiksmais trukdę antstolei, spardę jai kojas, tačiau tiesioginio smurto antstolės atžvilgiu jis nematęs, nors žmonės buvę labai aršūs, nė vienas iš policijos pareigūnų nenukentėjęs (kitaip nei paprasti žmonės – jie, deja, nukentėjo – autorės. past.). Paprašytas prisiminti, kokiais žodžiais žmonės jį užgauliojo, R.Oželis pasakojo: „Dink iš čia, velniai, visokie kitokie…” Iš įtariamųjų pareigūnas nė vieno neatpažino, bet žinojo, jog Klonio gatvėje daugiau kaip metai renkasi žmonės.
Prokuroras: „Kaip raginote žmones netrukdyti?“
R.Oželis: „Liepėme pasitraukti.“
Prokuroras: „Ar buvo sudaryta galimybė piliečiams pasišalinti?“
R.Oželis: „Taip.“
Prokuroras: „Kiek laiko?“
R.Oželis: „Nebuvo nustatytas laikas.“
Advokatas: „Ar įvykio metu buvo didelis triukšmas? Ar piliečiai galėjo girdėti, kas jiems sakoma?“
R.Oželis: „Galėjo, nes su kiekvienu buvo kalbama atskirai“ (išties įdomu, kaip pareigūnas galėjęs matyti ir girdėti, ką jo pareigūnai kalba ar nekalba kiekvienam žmogui – autorės past.).
Posėdžio metu R.Oželis paliudijo, kad gegužės 17-ąją jis pats žmonių nešalino, nors ikiteisminiame tyrime liudijo, jog iš įvykio vietos pašalino du: G.Aiduką ir S.Tamulį.
Prokuroras: „Dėl ko pašalinote G.Aiduką ir S.Tamulį?“
R.Oželis: „Nepamenu, konkrečiai negaliu pasakyti“.
Dar jis paliudijo, jog ir jam kažkas spyręs į kojas, bet sveikata nuo to nė kiek nepablogėjusi (S.Vaicekauskienės pablogėjo, nes po kelių dienų ji kreipėsi į medicinos įstaigą – autorės past.).
Advokatas: „Jūs teigiate, kad kieme buvo didelis triukšmas, o jūs jiems kalbėjote be garsinių priemonių. Ar jie turėjo jus girdėti?“
R.Oželis: „Girdėti galėjo pirmoje eilėje stovintys“.
Advokatas: „Pagal ką pasirinkote, kuriuos žmones išvesti?“
R.Oželis: „Kadangi ėjome prie durų, tuos ir šalinome“.
Adv. J.Ramoškienė: „Koks skaičius asmenų trukdė?“
R. Oželis: „Ne vienas ir ne du.“
Adv. J.Ramoškienė: „Žmonės patys sakė: „Praleiskit antstolę“…“
R.Oželis: „Taip, sakė, bet vis tiek trukdė.“
Adv. J.Ramoškienė: „Jūs minėjote, kad vyko chaosas. Gal ne viską užfiksavote?“
R.Oželis: „Taip, negalėjau.“
Advokatas: „Ar galite pasakyti, kuriuos žmones matėte, kurie tampė, mušė pareigūnus.“
R.Oželis: „Ne, negaliu.“
Advokatas: „Minėjote, kad buvo parodytos nuotraukos. Kiek asmenų buvo parodyta nuotraukose?“
R.Oželis: „Du – vyras ir moteris.“
Advokatas: „Ar matėte specialiai sužalotų?“
R.Oželis: „Ne, nemačiau, tik vienas nuo laiptų mojavo.“
Adv. A.Venckus: „Ar buvo paminėti asmenys, kuriuos turite pašalinti?“
R.Oželis: „Ne, nebuvo išskirta asmenų, tik tie, kurie galėjo padaryti žalą sau ar kitiems.“
Adv. A.Venckus: „Pagal kokius požymius žmonės turėjo atpažinti, kad tai antstolė?“
R.Oželis: „Ji perskaitė vykdomąjį raštą“.
A.Venckus: „Kada pradėjote kalbėti? Ar giedantys himną asmenys galėjo girdėti?“
R.Oželis: „Taip.“
A.Venckus: „Kokiu atstumu stovėjo asmenys?“
R.Oželis: „Nuo 1 m. iki 10 m.“
Adv. A.Venckus: „Ar žmonėms buvo paaiškinta, kaip bus vykdomas teismo sprendimas?“
R.Oželis: „Ne, nebuvo. Nemanau, kad tai reikia.“
Adv. A.Venckus: „Ten dalyvavo tokia „Dialogo“ grupė. Ar ji vedė dialogą?“
R.Oželis: „Ne, nevedė.“
Adv. A.Venckus: „Įvardinkit, kaip operacijos vadovas, teisinį aktą, kuris draustų fiziniam asmeniui stovėti privačioje valdoje ir stebėti.“
R.Oželis: „Tokio teisinio akto nėra.“
Adv. A.Venckus: „Ar galite įvardinti, kuris iš salėje sėdinčiųjų vartojo necenzūrinius žodžius ir veiksmus.“
R.Oželis: „Ne, negaliu.“
Arūnas Pavydis – kitas apklausiamas pareigūnas – į užduotą klausimą: „Ar jūs kolektyviai rašėte tarnybinius raštus?“, policininkas atsakė „Taip, visi rašėme pastate vienam“. Gal tai ir paaiškina, kodėl nemažai tarnybinių surašyti lyg pagal vieną šabloną: pateiktas tas pats tekstas, tik pasirašyta skirtingų pareigūnų. Kaip kolektyvinėj rangoj…
Evelina Talailienė, Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, dalyvavusi „paimant vaiką“: „Žmonės stovėjo, gal dainavo, susikibę už parankių. Dar girdėjau garso įrašą, kuriame moters balsas sakė kažką apie geranorišką pasitraukimą. Kiek atsimenu, policija juos patraukė, o jie truputį muistėsi.“
Teisėjas G.Kaulakis: „Ar matėte, ką antstolė sakė?“
E.Talailienė: „Mačiau, kad žmonės jos nestumdė.“
Teisėjas: „Ar girdėjote?“
E.Talailienė:„ Aš nežinau, ar visi galėjo girdėti, nes buvo triukšmas.“
Teisėjas: „Jūs negalite pasakyti, kad prieš antstolę smurtautų?“
E.Talailienė: „Ne, nemačiau. Girdėjau, kad antstolė negali patekti į namą ir paprašė pašalinti kliūtis.“
Teisėjas: „Per kokį atstumą galėjo žmonės girdėti?“
E.Talailienė: „Nežinau, gal per metrą.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar susibūrusiems prie namo žmonėms buvo lengva judėti?“
E.Talailienė: „Vietomis – taip, bet prie namo – ne. Aš asmeniškai, jei pareigūnas nerodo pažymėjimo, jo neatpažinčiau.“
Adv. A.Venckus: „Pagal kokius požymius žmonės turėjo atpažinti antstolę, juk pažymėjimo nerodė?“
E.Talailienė: „Nežinau.“
Adv. A.Venckus: „Ar dalyvavo psichologas? Ar nebuvo keista, kad teismo sprendimo vykdyme dalyvauja neprisistačiusi moteris? Kaip jūs ją atpažinote?“
E.Talailienė: „Aš nežinau, kas ji, bet antstolė sakė, kad ji psichologė.“
Adv. A.Venckus: „O kodėl jūs turite tikėti viskuo, ką sakė antstolė?“
Čia įsikišo teisėjas ir uždraudė toliau uždavinėti klausimus…
Mindaugas Gušauskas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vadas, liudijo: „Buvo policijos operacija su tikslu įvykdyti teismo sprendimą. Reiškia, asmenys, trukdė praeiti antstolei, reiškia paprašė patraukti kliūtis. Su manim buvo mobili kuopa apie 20 žmonių. Buvo instruktažas Kaune. Buvo pasakyta, kad bus vykdomas teismo sprendimas vaiką perduoti motinai. Toks atvejis buvo pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Instruktaže buvo paminėta, kad asmenys ar asmenų grupė gali susideginti.“
Teisėjas G.Kaulakis: „Ar buvo laiko pasitraukti?“
M.Gušauskas: „Taip, gerbiamas teisme.“
Teisėjas: „Ar turėjote spec. priemones?“
M.Gušauskas: „Taip, turėjome – dujų balionai, antrankiai, ginklai, guminės lazdos.“
Teisėjas: „Ar jos buvo naudojamos?“
M.Gušauskas: „Nežinau.“
Teisėjas: „Ar galite ką atsiminti?“
M.Gušauskas: „Atsimenu, – parodo į S.Gudyną. – Ištraukiau ne vieną ir ne du, bet neatsimenu asmeniškai, ar aš ištraukiau, ar kas kitas.“
Prokuroras: „Ar girdėjote įžeidimus?“
M.Gušauskas: „Gerb. prokurore, dabar neatsimenu.“
Prokuroras: „Jūs pašalinote A.Balčiūnę. Ar prisimenate?“
M.Gušauskas: „Ne, neprisimenu.“
Ad. A.Novikovas: „Ar galite pasakyti, kad visi šitie, salėje esantys, stovėjo ant praėjimo?“
M.Gušauskas: „Ne, negaliu.“
Adv. J.Ramoškienė: „Kiek žmonių buvo ant pačio praėjimo?“
M.Gušauskas: „Daug. 30–40.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar galėjo toje vietoje žmonės laisvai judėti?“
M.Gušauskas: „Taip, galėjo.“
Adv. J.Ramoškienė: „O tada, kodėl jūs negalėjote laisvai judėti?“
M.Gušauskas: „?“
Adv. J.Ramoškienė: „Kodėl žmonės buvo ištraukiami ir vedami į konvojavimo automobilį?“
M.Gušauskas: „Buvo vedami aršiausi.“
Adv. J.Ramoškienė: „Pakomentuokite tą aršumą.“
M.Gušauskas: „Prieš mane niekas smurto nenaudojo.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar R.Oželis ir S.Vaicekauskienė naudojo garsines priemones?“
M.Gušauskas: „Ne. Nenaudojo.“
Adv. J.Ramoškienė:„Kas sprendė, kokius asmenis ištraukti?“
M.Gušauskas: „Niekas nesprendė. Policija priėmė sprendimus, nes visi galėjo trukdyti. Sprendimus priėmiau aš asmeniškai.“
Adv. A.Venckus: „Kaip instruktaže buvo įvardintos kliūtys?“
M.Gušauskas: „Visi tie, kurie trukdė antstolei praeiti. Įvairiai, jei tai durys, reikėjo nupjauti, jei žmonės – patraukti.“
Adv. A.Venckus: „Paaiškinkite, kodėl žmogus turėjo pasitraukti iš privataus kiemo?“
M.Gušauskas: „Todėl, kad taip antstolė sakė.“
Adv. A.Venckus: „Ar antstolė jums parodė, kokie žmonės jai trukdo. Ar parodė, kad iš viso jai trukdo?“
M.Gušauskas: „Ne.“
Adv. A.Venckus: „Ar jūs informavote žmones apie prievartos panaudojimą?“
M.Gušauskas: „Ne, neinformavau.“
Adv. A.Venckus: „Ar policijos veiklos įstatymas leidžia panaudoti prievartą prieš žmogų prieš tai jo neinformavus, kad prieš jį bus panaudota prievarta?“
M.Gušauskas susimėtė, tačiau jam padėjo teisėjas Gintautas Kaulakis uždrausdamas advokatui Aidui Venckui užduoti šį klausimą. Tuomet advokatas paprašė teismo sekretorės šį klausimą būtinai įtraukti į protokolą ir pažymėti, kad teisėjas klausimą atmetė.
(Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos. 1. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos – išskirta autorės)
Po M. Gušausko apklausos žmonės teisėjo paprašė pertraukėlės. Tačiau ir šį kartą teisėjas sureagavo konfliktiškai. Tai jau trečias iš eilės teismo posėdis, kai teisėjas Gintautas Kaulakis ignoruoja teisiamųjų prašymus padaryti 5 min. pertraukėles ir visuomet dėl to kyla incidentas. 12 val. paprašius kelių minučių pertraukos (žmonės atvažiavę iš kitų miestų nuo ryto), teisėjas pareiškė, kad jis, t.y. teismas, spręs, kada daryti pertrauką, ir kad teismai apskritai nepietauja (Kaišiadorių teismo puslapyje nurodoma pietų pertrauka 12:00–12:45 val. – autorės past.). Pagrasinus parašyti skundą dėl tokio jo besikartojančio elgesio, jis atsakė: „Skųskitės, kur tik norite“.
Skundas buvo surašytas ir išsiųstas Nacionalinės teismų administracijos direkcijai.
Pastebėjęs, kad policijos pareigūnai painiojasi savo parodymuose, nelabai prisimena, ką rašė tarnybiniuose protokoluose ir kokius parodymus davė ikiteisminiame tyrime, teisėjas G.Kaulakis, prieš pradėdamas pareigūno apklausą, perskaitė vėliau liudijusiems pareigūnams jų ankstesnius parodymus – kad būtų lengviau viską prisiminti.
Toliau apklausiamas liudytojas pareigūnas Tomas Bublevičius:
Advokatas: „Ar esant šurmuliui, žmonės galėjo girdėti antstolės reikalavimus?“
T.Bublevičius: „Galėjo. Nebent su klausa turi problemų.“
Advokatas: „Kaip nusprendėte, kad žmogus priešinasi?“
T.Bulevičius: „Jei žmogus nenori eiti, vadinasi, priešinasi.“
Advokatas: „Kiek laiko buvo suteikta žmonėms pasišalinti?“
T.Bublevičius: „Neprisimenu.“
Advokatas: „Ar buvo riaušės?“
T.Bublevičius: „Neprisimenu.“
A.Venckus: „Kokius jūs gavote nurodymus iš antstolės?“
T.Bublevičius: „Ne, negavau.“
A.Venckus: „Jei jums antstolė nieko nenurodė, tai kodėl jūs traukėte asmenis savo nuožiūra?“
T.Bublevičius: „Buvo pasakyta bendrai.“
Liudytojui Mindaugui Gušauskui, jo paties liudijimu, antstolė taip pat nesiskundusi, kad kas nors jai trukdo.
A.Venckus: „Ar jūs girdėjote, kokiu būdu antstolė prisistatė?“
T.Bublevičius: „Neprisimenu.“
A.Venckus: „Kokiais žodžiais jums buvo išreikštas grasinimas susidoroti?“
T.Bublevičius: „Man nebuvo išreikštas.“
A.Venckus: „Tačiau ikiteisminiame tyrime jūs sakėte, kad buvo grasinama susidoroti.“
T.Bublevičius: „Neprisimenu.“
Paskutiniai liudiję pareigūnai V.Kursakas ir D.Mockus dar daugiau nepriminė, į daugelį klausimų atsakinėjo: „Nežinau, neprisimenu, nemačiau, negaliu pasakyti“. Tai sukėlė advokatų nuostabą, nes prieš tai liudijusieji pasakojo gana daug.
V.Kursakas pasakojo, kad piliečiai Klonio gatvėje nevykdė tarnybinių nurodymų, tačiau advokatui A.Venckui uždavus klausimą: „O kokie gi buvo tie tarnybiniai nurodymai?“, liudytojas atsakė, kad negali atsakyti. O policijos pareigūnas D.Mockus teismo posėdyje gerbiamam teismui liudijo, kad negirdėjo, ką sakė antstolė S.Vaicekauskienė kieme žmonėms, nes stovėjo toli nuo namo, prie vartelių. Išklausęs tokį D.Mockaus liudijimą, advokatas A.Venckus pareigūnui priminė jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime:
„…tai gal galite pasakyti, kokiu pagrindu ikiteisminiame tyrime teigėte, kad girdėjote, kad antstolė žmonių prašė leisti vykdyti teismo sprendimą, jei stovėjote prie vartelių..?“
V.Kursakas: „?“
Adv. A.Venckus: „Ar savarankiškai davėte parodymus?“
K.Kursakas: „Taip.“
Kaip ir ankstesniuose teismo posėdžiuose, taip ir šiame teismo posėdyje liudiję pareigūnai, kad ir kaip stengėsi prokuroras, teisėjas, advokatai, niekaip negalėjo nurodyti, nei kas stumdė antstolę, nei kurie žmonės keikėsi necenzūriniais žodžiais, nei kas, kur ir kokiais žodžiais įžeidinėjo S.Vaicekauskienę, negalėjo atpažinti nė vieno iš teisiamųjų, negalėjo pasakyti, kaip jie trukdė antstolei, o tuo labiau – kaip jai trukdė žmonės, stovėję ant laiptų ar nuošaliau (D. Kaminickas buvo sulaikytas jau viskam pasibaigus, už namo tvoros).
Kitas teismo posėdis – lapkričio 26 d. 10:00 val. Kaišiadorių apylinkės teisme.
Iš tiesos.lt
