Pedofilijos byla. “Nuoseklūs” L.Stankūnaitės aplinkos parodymai.

Neringa Venckienė, mergaitės teta

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje.

Kaltinamasis pedofilija A.Ūsas išteisintas, vadovaujantis „nuosekliais“ L.Stankūnaitės aplinkos parodymais.

Kiek kartų skaičiau bylą, tiek kartų piršosi viena mintis: Stankūnaitė, Ūsas ir juos supantys meluoja.

Gal aš mylėdama mažametę brolio dukrelę, tikėdama jos parodymais, ją gindama, suvokiu aplinkybes ne taip kaip visi. O gal egzistuoja stankūnaičių tiesa, kuri tik teisėsaugai yra priimtina ir patikima.

Noriu pateikti vieną pavyzdį.

Vienas dramatiškiausių mano brolio Drąsiaus Kedžio dukrelės gyvenimo įvykių, sunkiai suvokiamas protu, juolab – pateisinamas moralės kategorijomis, buvo Lietuvos žmonėms jau girdėtos mergaitės krikštynos. Apie jas mažametė daug pasakojo, puikiai prisimindama visas detales ir faktus. Tačiau pedofilijos byloje apklausti liudytojai skirtingai pasakoja apie šią dieną.

Violeta Naruševičienė (17 tomas, b.l.17) teigė, kad ji buvo kviečiama būti L. Stankūnaitės dukros krikšto mama. Taip pat buvo kviestas ir jos buvęs vyras Deividas Naruševičius. Tačiau ji negalėjo dalyvauti, nes dėl nenumatytų priežasčių užtruko Italijoje (sugedo jos automobilis). Ji apie tai pranešė savo seseriai ir pasakė, kad nespės grįžti iki krikštynų dienos. Iš Italijos į Lietuvą grįžo kaip tik krikštynų dieną, apie 4 val. ryto, tačiau krikšto ceremonijoje bažnyčioje nedalyvavo, nes buvo labai pavargusi.

Deividas Naruševičius (17 tomas, b.l.53) teigė, jog L. Stankūnaitė kvietė V. Na­ruševičienę ir jį į krikštynas. Sugrįžti į krikštynas nespėjo, tačiau apie tai pranešė telefonu L. Stankūnaitei. Papildomai liudijo (b.l.54), kad, dar būdami Italijoje ir kalbėdami telefonu su L. Stankūnaite, jie susibarė. Prieš išvažiuodami į Italiją, L. Stankūnaitės buvo paprašę prižiūrėti jų gyvenamąją vietą, tačiau grįžę į namus pamatė didelę netvarką, todėl viena iš priežasčių, dėl ko jie nėjo į krikštynas – dar ir šis konfliktas su L. Stankūnaite.

Tatjana Stankūnienė (19 tomas, b.l.57, 58) liudijo, kad krikšto tėvais buvo kviečiami Andrius Ūsas ir L. Stankūnaitės draugė, kurios vardo ir pavardės neatsimena. Kviesti krikšto tėvu A. Ūsą ji patarė savo dukrai maždaug vieną savaitę iki krikštynų. Ji taip pasiūlė dėl to, kad A. Ūsas jos dukrai daug padėjo.

Stasys Stankūnas parodė (1 tomas, b.l.61), kad krikšto mamos iki krikštynų nepa­žinojo ir nebuvo matęs, ją pakvietė L. Stankūnaitė. Anūkės krikšto tėvu kviesti Andrių Ūsą nusprendė jis su žmona. Pats pakvietė A. Ūsą telefonu likus vienai savaitei iki krikštynų. Buvo planuota, jog krikšto tėvais bus vyresnioji dukra V. Naruševičienė su vyru, tačiau su­žinojus, kad jie krikštynoms nespės sugrįžti iš Italijos, buvo nuspręsta ieškoti kitų krikšta­tėvių. Krikštynų ceremonija bažnyčioje vyko ryte. Po to visi dalyviai nuvažiavo į piceriją. Ten pabuvo apie vieną valandą, o po to Andrius Ūsas nuvežė Laimutės draugę Ernestą į namus. A. Ūso tą dieną daugiau nematė. Jis su savo žmona, dukra, anūke ir krikštamote grįžo į namus. Krikštamotė viešėjo pas juos apie dvi valandas ir išvažiavo. Jai išvykus, Laimutė išvažiavo į Vaišvydavą, į Violetos namus pašerti šunis. Už 2-2,5 valandų sugrįžo namo. Daugiau niekas iš buto išvykę niekur nebuvo.

Ernesta (L. Stankūnaitės draugė) parodė (19 tomas, b.l.64), kad po krikštynų nuvy­ko į piceriją. Iš kavinės išvyko su L. Stankūnaite, mergaite, krikštamote Raimonda, jas vežė A. Ūsas. Raimonda kažkur skubėjo, todėl pirmiausia A. Ūsas nuvežė ją. Jis irgi skubėjo, jas išleido Petrašiūnuose, prie parduotuvės „Šilas“. L. Stankūnaitė, mergaitė ir ji nuėjo į L. Stan­kūnaitės nuomojamą butą. Ji išėjo namo, o L. Stankūnaitė su mergaite ruošėsi eiti pas tėvus.

Krikštamotė Raimonda teigė (19 tomas, b.l.6), kad krikštyti turėjo V. Naruše­vičienė, bet likus porai savaičių iki mergaitės krikštynų, L. Stankūnaitė apsipyko su V. Naruševičiene ir todėl paprašė jos tapti krikšto mama.

Andrius Ūsas liudijo (21 tomas, b.l.5), kad 2008 m. rugpjūčio mėn., šeštadienį, krikš­tynų dieną, anksti ryte jam paskambino L. Stankūnaitė ir paprašė padėti, nes kviesti krikšto tėvai neatvyko. Po vaišių picerijoje išvažiavo pas sužadėtinę. A. Ūsas taip pat liudijo (21 tomas, b.l.12), jog jis negalėjo skirti daug laiko dovanų paieškai, nes tik iš ryto sužinojo, kad taps krikšto tėvu.

Guoda Sakalinskaitė – Ūsienė teigė (21 tomas, b.l.98), kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį – tikslios dienos neatsimena, A. Ūsą pakvietė būti krikšto tėvu. Tuo metu ji dar nebuvo atsikėlu­si. Tada į kambarį atėjo Andrius Ūsas, kuris jai pasakė, kad skambino L. Stankūnaitė, kuri verk­dama paprašė jo, kad jis atvyktų pakrikštyti dukrą. Jis jai pranešė, kad važiuoja padėti Laimutei.

Artūras Kuzmickas liudijo (21 tomas, b.l.,115-116), jog Andrius Ūsas pasakojo, kad moteriškė, kuriai jis padėjo susigrąžinti dukrą, paprašė būti tos mergaitės krikšto tėvu. Krikštynos buvo suplanuotos, o moteriškės giminaičiai, kurie turėję krikštyti mergaitę, pa­teko į avariją, todėl jis vėl sutiko padėti ir pakrikštijo mergaitę.

L. Stankūnaitė liudijo (19 tomas, b.l.1-5), kad ji kvietė būti jos dukros krikšto ma­ma savo seserį Violetą Naruševičienę ir jos buvusį vyrą Deividą Naruševičių, tačiau 2008 m. rugpjūčio 8 d. vakare jai sesuo parašė žinutę, kad negalės dalyvauti krikštynose, nes Italijoje sugedo jų automobilis ir jie nespės grįžti. Kadangi buvo priversta skubiai ieškoti kitų krikšto tėvų, ji pakvietė savo gerą draugę Raimondą, su kuria gerai sutaria, o jos dukra tiesiog dievina. Andrių Ūsą prašė tapti dukros krikšto tėvu, nes kitų kandidatų nerado, o Andrius Ūsas yra geras žmogus ir daug padėjęs dėl dukros, atstovavęs jai teisme. Po mišių apie vidurdienį jie visi kartu nuvažiavę fotografuotis, po to – į Pizza Jazz piceriją, kur visi papietavo. Apie 13 valandą ar 14 valandą Andrius Ūsas išvažiavo savo reikalais ir ji jo daugiau minėtą dieną nematė. Taip pat nori pasakyti, kad po krikštynų nematė A. Ūso apie pusę metų, jie su juo susiskambindavo telefonu. O visi kiti, jos anksčiau išvardinti asme­nys, kartu vyko į jos tėvų namus, kur jie beveik iki 19 valandos vakarojo. Po to ji su dukra grįžusios namo, į išnuomotą butą, o visi kiti taip pat išsiskirstę į savo namus. Jos su dukra vakare buvę dviese ir daugiau niekas pas jas į namus tą vakarą nebuvo atėję.

Visi šių byloje apklaustų liudytojų parodymai skiriasi, tačiau teisėjai A. Cininas, A. Valinskienė ir O. Ramanauskas juos įvertino kaip nuoseklius.

Kaip bemąstau, kaip besistengiu suvokti, visa tai – ANAPUS PROTO. Ir įdomu: iki kokio lygmens dar gali smukti teisėsauga šioje valstybėje. Kas ir kada už visa tai atsakys?