Šių metų Kovo 11-sios eitynės Gedimino prospektu – jau praeitis, bet kartu ir pradžia. Pradžia naujų laikų, kai jauni žmonės kartu su Sąjūdžio veteranais ištarė – daugiau nesileisim žeminami. Ištarė ir padarė – žygiavo Gedimino prospektu, pavadintu vardu Lietuvos valstybės kūrėjo, submonarcho Gedimino, kuris buvo „Dei gratia Letwinorum et multorum Ruthenorum rex”- (Dievo valia lietuvių ir daugelio slavų karaliumi).
Buvo užsimezgęs mazgas – eitynės neleistos, o Katedros aikštėje susirinko beveik 4000 žmonių minia. Išeitį pasiūlė signatarai – laisvas laisvų žmonių eitynes, pasivaikščiojimą, kuriame rastų vietą visi, kam rūpi Lietuva, kas nori gero savo Tėvynei. Pagrindinis vaikštynių obalsis – Lietuva Lietuvos vaikams! Ir iškart minia virto bendruomene – draugiški žvilgsniai, tėvai ir maži vaikai, seni ir jauni, bet sulydyti vieningo jausmo – mes Lietuva, mes tauta, mes bendrija, piliečiai, pilies vardu Lietuva gyventojai, kur priimami visi, kurie šypsosi vienas kitam, kurie visiems linki gero, kuriems Kovo 11-ji yra šventa diena, yra šventė. Inteligentiškasis signataras Eugenijus Petrovas, senas vilnietis, paklaustas kodėl jis čia, atsakė – o kaipgi, juk Kovo 11-ji…! Pakraštyje liko tie, kurie bandė jai sutrukdyti, kurių ir nepastebėjome ir nebūtume pastebėję, jei jie nebūtų žurnalistų išdidinti.
Kas dar – šioje eisenoje, nusidriekusioje beveik visu Gedimino prospektu, buvo daug jėgos, šviežio kraujo, jaunystės atnešto, sąjūdinių laikų džiugesio. Dar dainų, senų, laiko išbandytų lietuviškų dainų, ne tik energingų LIETUVA,LIETUVA, bet ir graudžių, guodžiančių, iš priespaudos laikų „..tu neverk, matušėle, kai jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės…“. O baigėsi Lukiškių aikštėje, kur kadais stovėta monstro, ir ne todėl, kad, anot „Lietuvos ryto“, „…eisena subiro ties Lukiškių aikšte“, o todėl, kad prospektas toliau buvo užtvertas …vaikų piešiniais Kovo 11-sios tema! Šitokios niekšybės iš miesto galvos niekas nesitikėjo, ir vilniečiai šito neužmirš.
O šiaip signatarų vardu norėtusi padėkoti vidaus reikalų ministrui, kuris esamose pareigybės ribose vykdė savo pareigas tiksliai ir protingai. Policija, nors atrodė grėsmingai, elgėsi santūriai ir nekartojo buvusių pražangų. Tikėsimės, ir nebekartos.
