Partizanas Bėda – Jonas Kadžionis savo kalboje prabyla apie „puvėsių grybą” ir apie „okupacinį grybą”. Atkreipiame dėmesį, kad šis, 91-erių sulaukęs partizanas, kartu su dar šešiais savo likimo bičiuliais buvo apdovanotas Laisvės premija 2019 m. sausio 13 d. ir visų vardu pasakė 12-os minučių kalbą nesinaudodamas tekstu. Klausat šio unikalaus žmogaus, kuris 40 savo gyvenimo metų negalėjo gyventi laisvai, supranti, kad jis gerai apmąsto kiekvieną savo frazę.
Savo kalboje iš Seimo tribūnos, jis sugebėjo duoti užduotį LR Prezidentei, kuri iki liepos 12 d. dar turi penkis mėnesius laiko sustabdyti Lietuvos Valstybės pamatų griovimą ir tyčiojimąsi iš Lietuvos laisvės kovotojų. Žinoma, jei nepamiršome 2018 sausio 13 d. Laisvės premijos laureatės s. Nijolės Sadūnaitės užduoties tai pačiai LR Prezidentei – tai Prezidentė dar gali atsakyti Laisvės premijos laureatei, ar sveika ir gyva Garliavoje 2012 metais pagrobta Deimantė Kedytė, kuriai dabar turėtų būti beveik 15metų, o, jei būtų kitaip – tai nurodyti kapo vietą.
Savo kalboje 2019 m. sausio 13 d. Laisvės premijos laureatas Jonas Kadžionis davė užduotį ir LRT vadovybei, kuri turėtų naikinti „okupacinį grybą”.
Jonas Kadžionis paminėjo ir apie „okupacinį įšalą ir okupacinę dvasią”, dvelkinčią iš prokuratūros ir teismų, kurie tiesiog tyčiojasi iš partizanų.
O apie Seimą Laisvės premijos laureatas prabyla daugiau negu aiškiai: „Seimas yra tarytum Lietuvos širdis. Kaip norėtųsi, kad šita širdis būtų sveika, dora ir kilni, atvira tiesai, grožiui ir gėriui ir uždara bet kokioms nužmonėjimo srutoms.”
Ar suprato LR Seimas, kas yra „nužmonėjimo srutos”?
2019 m. sausio 13-ąją buvęs partizanas ir politinis kalinys bei tremtinys palieka mums testamentinius drąsius žodžius: „Dieve, padėk tiek daug kentėjusiai mūsų Tėvynei Lietuvai, žudytai, tremtai, spardytai, kankintai, niekintai ir gaivalingai nepasiduodančiai, kuo greičiau pradėti išbristi iš okupacinių brūzgynų, sutemų ir raistų, ir pradėti eiti dorybių, tiesos ir šviesos vieškeliais į pilnąją, tikrąją laisvę ir nepriklausomybę, į galutinį visų mūsų gyvenimo tikslą – amžinybės uostą.”
Pateikiame dar vieną Jono Kadžionio kalbą, pasakytą per jo gyvenimo 90-ies metų jubiliejų, švęstą 2018 m. susį. Tada atrodė, kad šis, daug neteisybių savo gyvenime išgyvenęs žmogus, palieka žodinį testamentą. Deja, Dievas patvarkė kitaip.
2018 m. sausio 29 d.: 
