Viskas žmonijos istorijoje sukasi spirale, viskas kartojasi, tik kaskart gal vis kitokiu pavidalu, rūbu, išraiška.
Šiandieninė Lietuva sistemingai pamiršta Vasario 16-osios signatarus, kurie lemtingą sprendimą priėmė labai nelengvu metu. Iš vienos pusės į mūsų kraštą tiesiant rankas Lenkijai, viduje tvirtai spaudžiant rusų caro prižiūrėtojams, žmonijai dar neatsitokėjus nuo Pirmojo pasaulinio karo baisumų.
Kas liko iš signatarų atminties šiandien? Beveik nieko ar tik labai mažai. Oficialios valdiškos kalbos ir oficialios gėlės Rasų kapinėse, tradicinis valdžios ritualas prieš fotografus ir televizijų operatorius.
O tautai Vasario 16-oji vis labiau tampa tik eiline poilsio diena. Regis, valdžia, per tris dešimtmečius spėjusi gerokai prigesinti 1918 metų Vasario 16-osios spindesį ir svarbą, tai darė ne šiaip sau. Šių laikų politikams daug maloniau išaukštinti 1990-ųjų Kovo 11-ąją. Šių laikų politikos elitas turi būti spindintis, dėmesio centre. O ką tie 1918-ųjų signatarai? Kokios naudos daktaras Jonas Basanavičius ir jo bendražygiai gali duoti šiandien?
Dabartiniam elitui patriotizmo nereikia, nes yra Europos Sąjungos tolerancijos, lygių teisių ir kitokias tautas niveliuojantys įstatymai, kurie formuoja naujas mūsų ateities tradicijas, visiškai nebūdingas ir nepriimtinas lietuviams.
Atėjo laikas, kai iškelti viešai Trispalvę sovietmečiu gal net buvo lengviau.
Beveik viskas Lietuvos valstybėje – tik spektaklis. Trūksta padorių žmonių valdžioje.
Nėra nei žmonių, nei pinigų vaikų gynybai, bet valstybės įvaizdžio kūrimui išleisti milijonai litų. Kokio įvaizdžio kūrimui? Korumpuočiausios valstybės, pedofilų lizdo Europoje? Šalies, kur Seimo nariai ima 100 tūkstančių eurų grynais „paskolas” degtinės buteliuose? Kai pliki advokatai neša vaikus iš gimtųjų namų, o teisėjai priima sprendimus, kad nenešė?
Dauguma žmonių neabejoja, kad beveik visa šiandieninė žiniasklaida Lietuvoje tarnauja korupcinėms teisėsaugos ir politikos sistemoms. Atspindi oligarchijos, korumpuotos valdžios požiūrį. Žurnalistų pateikiami faktai labai dažnai neatitinka tikrovės. Skleidžiamas melas, šmeižiami ir žeminami žmonės.
Lietuva vis labiau tolsta nuo savo tapatybės. Ką pasakytų apie visa tai daktaras Jonas Basanavičius, nei vienas neišgirsime. Bet ką už nuolatinį Lietuvos niekinimą, juodinimą, tvirkinimą, tradicijų, kultūros, papročių naikinimą išgirsime iš savo anūkų – dar bus progos sužinoti.
Su Vasario 16-ąja, su Lietuvos diena!
