Neseniai kreipiausi į visuomenę su pranešimu, jog į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodytas ir penktas nusikaltimas, esą piktnaudžiavau globėjos teisėmis, taip laužant Lietuvos ir JAV ekstradicijos sutartį.
Nors Generalinė prokuratūra ir nurodė, jog mano teiginiai dėl penkto kaltinimo klaidinantys, tačiau pripažino – į kaltinimą įrašytas piktnaudžiavimas globėjos teisėmis kaip kitos nusikalstamos veikos padarymo požymis.
Tenka pažymėti – Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į JAV šią veiką įvardindama atskiru nusikaltimu, tačiau, kai JAV nesutiko persekioti pagal šį straipsnį, Lietuvos pareigūnai gudraudami padarė kito nusikaltimo požymiu.
Mūsų šalies prokurorai gana keistokai suvokia įstatymo raidę – teisti negalima, tačiau atsakomybę užkrauti reikia.
Užuot pagal ekstradicijos sutartį laikęsi galimos mano atsakomybės ribų, piktnaudžiaujantys savo tarnybine padėtimi pareigūnai dabar bando jas praplėsti.
Lietuvos prokuratūros „išvedžiojimo” kaina – 70 000 eurų.
Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis skamba taip – „Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis”:
Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo teisėmis…,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Ne kitaip, o būtent taip įrašyta kaltinamajame akte: „piktnaudžiavo globėjos teisėmis”. Tai yra atskiras nusikaltimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – žalos atlyginimu.
Pažymėsiu, L. Stankūnaitė žalos atlyginimui jau yra pareiškusi 70 000 eurų ieškinį.
Ekstradicijos dokumentuose (EX-VENCKIENE-00140 140 lapas) nurodyta nusikaltimų, padarytų 2012 m. gegužės 17 d. ideali nusikaltimų sutaptis:
1) LR BK 163 str. (piktnaudžiavimas globėjos teisėmis)
2) BK 231 str. 1 d. (Trukdymas antstolio veiklai)
3) BK 140 str. 1 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)
4) BK 286 str. (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui)
Todėl teigiu – visi prokuratūros išvedžiojimai yra neteisėti, nes Jungtinės Amerikos Valstijos vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl šio nusikaltimo nedavė.
Faktai apie Lietuvos prokuratūros veiklą taip vadinamoje Garliavos byloje:
Nors pagal 2009-10-06 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusią nutartį sostinės prokurorai privalėjo pateikti įtarimus L. Stankūnaitei, tačiau šis teismo sprendimas liko nevykdytas.
Seimas, 2010 m. sausio 21 d. nutarimu patvirtinęs Garliavos įvykių parlamentinio tyrimo išvadas, nustatė, kad: „ikiteisminis tyrimas pagal D. Kedžio skundą ir paskesnius skundus (prašymus, pareiškimus) Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai”.
Seimo nutarimu pritariama Teisės ir teisėtvarkos komiteto apibendrinimui, kad: „policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai ir nekompetentingai atlikdami tyrimą ir šio tyrimo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti, o užsitęsęs šios bylos tyrimas rodo, kad teisingumui įgyvendinti gali būti padaryta žala, kurios nebus galima pašalinti.”
2010 m. vasario 5 d. atsistatydina tuometinis Generalinis prokuroras A. Valantinas.
Kiek vėliau nuo pareigų nušalinamas Kauno apygardos prokuratūros vadovas K. Betingis, o devyniems Lietuvos prokuratūros darbuotojams, sužlugdžiusiems pedofilijos bylos tyrimą, skiriamos drausminės nuobaudos: atleidimai iš darbo, pažeminimai pareigose, papeikimai.
