Neringa Venckienė. Atsitiktinumas ar būtinybė?

Esame girdėję, kad viskas, kas egzistuoja visatoje, yra atsitiktinumo ar būtinybės vaisius.
Koronavirusas: atsitiktinumas ar būtinybė?
Trisdešimt metų girdėjome: „rusai puola”. Buvome tikri, kad mūsų valstybė pasiruošusi kovai su jais.
Koronavirusas parodė, kad tai – tik riksmai, siekiant kiekvieną kartą per rinkimus gauti nukentėjusiųjų nuo sovietinės okupacijos balsus.
Dabar, siaučiant virusui, išaiškėjo, kad valstybės maisto rezerve – tik grūdai ir cukrus. O kokiame rezerve turėjo būti marlė, kitos gydymo priemonės? Juk to reikėtų sužeistiems Lietuvos piliečiams tuo atveju, jeigu mus „rusai pultų”…
Dabartinėje situacijoje iš tos marlės galima būtų siūti nors kaukes apsisaugoti nuo viruso…
Koronavirusas į dienos šviesą išvilko faktus, kad Lietuva nepasiruošusi nei virusui, nei „rusų puolimui”.
Nėra jokios materialinės bazės.
Iš Europos Sąjungos realios pagalbos taip pat nesulaukėme. Sąjungos biurokratai išreiškė tik susirūpinimą.
Europos Sąjungos valstybės užsidarė. Pamiršo, kad šalys priklauso dariniui, kuris yra Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija. O juk tai – sienų nebuvimas, laisvas judėjimas…
Koronavirusas atvėrė akis, kad ne tik su virusais, bet ir su kitomis grėsmėmis reikėtų kovoti vieniems…
Ir juokinga, ir graudu.
Tikriausiai vieną dieną Europos Sąjunga, kaip ir Tarybų Sąjunga, žlugs. Ar tai bus atsitiktinumo ar būtinybės vaisius, dar pamatysime.