Neringa Venckienė. Aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose.

 Prieš keletą dienų „Drąsos kelias” politinei partijai pristačius Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašyta Neringa Venckienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė viešai pareiškė, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokio kandidato turėtų neregistruoti.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, kalbėdama apie mane, viešai pareiškė: „Pateiks pareiškinius dokumentus. Mes patikrinsime, kad neatitinka reikalavimų, ir neregistruosime kandidate. Kai skelbsime kandidatų sąrašus 30 dienų iki rinkimų, jeigu bus kandidatų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų, tai jie nebus registruojami kandidatais į rinkimus. Asmenys, apkaltos proceso būdu pašalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo narių, pagal dabartinį reglamentavimą ir Konstitucinio teismo paskutinį nutarimą prezidento Rolando Pakso byloje, negalėtų tapti Seimo nariais. Ir nors Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atitinkamas priimtas, tačiau teisinis reglamentas nebuvo pakeistas“.
Laura Matjošaitytė jau gavusi nurodymą dėl mano registravimo? Jau žino ką daryti? O gal VRK pirmininkė nėra susipažinusi su teisiniu reglamentavimu ir nežino galiojančių teisės aktų?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:
1) nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
2) teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
3) susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
4) rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
5) nuolat negyvena Lietuvoje,
6) teisėjas, kol eina šias pareigas,
7) rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
8) likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
9) statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.
Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu.
Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis Rolandui Paksui būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir mano atžvilgiu.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė jau seniai turėtų žinoti, kad jokio naujo teisinio reglamentavimo nereikia pakeisti, nes nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos dalyvauti rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.
Akivaizdu, kad apkaltos proceso pasekmė – Seimo nario mandato panaikinimas ir buvo man taikytas baudimas už Seimo posėdžių nelankymą, kai aš išvykau į Jungtines Amerikos Valstijas dėl neteisėto mano baudžiamojo persekiojimo. Vėlesni įvykiai tai patvirtino. Jungtinės Amerikos Valstijos nedavė sutikimo mane persekioti dėl 35 nusikalstamų veikų. Video įrašas, darytas 2012 m. gegužės 17 d. Klonio gatvės namo viduje, kuris buvo nuslėptas nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV, patvirtina, kad ne aš dariau nusikaltimus, bet teismo sprendimą vykdžiusieji.
Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Netgi baudžiamojoje teisėje galioja dvigubo baudimo draudimo principas.
Niekas neturi teisės antrą kartą mane bausti ir neleisti dalyvauti rinkimuose. Draudimas dalyvauti rinkimuose, neregistravimas kandidatu į rinkimus yra nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.
VRK atsisakymas registruoti mane kandidate į rinkimus pasieks ne tik Lietuvos teismus, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, kitas tarptautines organizacijas. Ne E. Kūrio ir kitų panašių veikėjų skleistos konstitucinės dvasios, bet Konstitucijos, Seimo rinkimų įstatymo laikymasis ir EŽTT sprendimo vykdymas turi būti pagrindai Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatą.
Rinkėjai, bet ne Konstitucinis Teismas, Seimas, Vyriausybė, VRK ar kiti biurokratai turi teisę spręsti dėl rinkėjų atstovo – Seimo nario išrinkimo. Jeigu Tautos žmonės pasitiki manimi, nežiūrint apkaltos, baudžiamojo persekiojimo, ekstradicijos, šmeižto spaudoje, mane išrinks. Jei nepasitiki – neišrinks. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija, teismai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų, Europos Sąjungos, kurios dalimi Lietuva yra, teismo Strasbūre sprendimo, kad asmuo, kuriam buvo taikyta apkalta, vėl turi teisę dalyvauti rinkimuose.
Pabrėžiu, kad kokį sprendimą bepriimtų Vyriausioji rinkimų komisija: registruos mane ar ne, aš dėsiu visas pastangas, kad su „Drąsos kelias” politine partija į Seimą patektų padorūs, sąžiningi, teisingi asmenys, siekiantys valstybėje reformų.
Mano suburta komanda pasiryžusi kurti visavertę, teisingumo ir valdžios tarnystės žmonėms principais grindžiamą valstybę.