Lietuva yra turtinga valstybė, turinti tiek daug ko parduoti, kad mums turėtų pavydėti amerikiečiai, rusai ar vokiečiai.
Pardavėme strateginę įmonę – “Mažeikių naftą”, daugybę mažesnių gamyklų ir fabrikėlių. Visa tai dažnai mėgstama vadinti užburiančiais žodžiais – užsienio investicijos. Jos tarsi magnetas, kuris pritraukia bet kurį, nors šiek tiek abejojantį, ar Lietuvos turto išpardavimas yra geras ir tikslingas reikalas.
Galiausiai atėjo ir brangiausio Lietuvos turto – žemės – pardavimo eilė. Kas ir kada pirmas pasiūlė mūsų visų žemę išparduoti užsieniečiams – sunku pasakyti, bet liberalais save vadinantys veikėjai tikina, kad tos žemės mums ir nereikia. Jos esą dirvonuoja tūkstančiais hektarų.
Tai tegul perka svetimšalis, pristatys naujų dvokiančių kiaulidžių, kokių jau priveisė danai. O lietuviai jiems ars už kokią menką algelę. Taip XXI amžiuje bus liberaliai ir oficialiai sugrąžinti baudžiavos laikai. Balanos gadynė, nes ir energetikos įmonėms, matyt, greitai ateis užsieniečio prievaizdo laikai.
Juk jau bandėme įsileisti japoną su jam netinkančiu branduoliniu reaktoriumi, lindo ir amerikietiškas ševronas, kuriam vis tik nepavyko pasiimti Lietuvos žemės gelmėse esančių skalūnų dujų. Būtų juk pasiėmęs, o mums palikęs tik užterštą ateities auksą – vandenį.
Tačiau liberalais save vadinančių asmenų dėka jau nuo kitų metų Lietuva oficialiai leis išparduoti pagrindinį savo turtą – žemę.
Šis procesas, beje, jau senokai vyksta – svetimšaliai tūkstančius hektarų prisipirko per mūsų valstybėje įsteigtas kone tik tam skirtas įmones. Ir jokia valdžia tam nepasipriešino. Juk prieš “užsienio investuotojus” visi užsimerkia. Kas ten žino – gal net ir ne už dyką.
Žemės pardavimui pritaria ne visi – aktyvūs visuomenininkai pradėjo kampaniją dėl referendumo prieš tokį išpardavimą.
Juk ir Konstitucijos 9 straipsnis skelbia, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Ir tas pats straipsnis iškart atmeta šią galimybę, nes sako, kad referendumą skelbia visada visokiais interesais apkibęs Seimas. Arba – “referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę”.
Paskutiniai mohikanai, dar kovojantys prieš Lietuvos žemės išpardavimą, sunkiai renka tuos parašus ir vargu, ar surinks. O jei ir surinks, į teigiamus referendumo rezultatus, matyt, valdžia pasakys, kad Tautos balsas jiems nė motais. Juk dar pernai šį atsainumą girdėjome po referendumo dėl branduolinės elektrinės statybų.
Nors kiekvienas Seimo narys, prieš įgydamas Tautos atstovo teises, prisiekia saugoti Lietuvos Respublikos žemių vientisumą, tačiau dauguma Tautos išrinktųjų tai seniai pamiršo. Argi žemės pardavimas užsieniečiams – ne teritorijos vientisumo pažeidimas?
Ir pabaigai cituoju visuomenininkų, prieštaraujančių lietuviškos žemės pardavimui užsieniečiams, surinktus faktus: 19 Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų, įregistruotų iniciatyvų surinkti 300000 Lietuvos piliečių parašų skelbti Referendumui – išsakyti Tautos valiai, baigdavosi nesėkmingai.
Gal vieną kartą apskritai reikėtų į tą pačią Konstituciją įrašyti, kad visus svarbiausius Valstybės ir Tautos klausimus išimtinai sprendžia tik liberalai. Tuomet užsieniečiams parduosime ir Vilniaus Arkikatedrą, Gedimino pilį, o tuomet imsime išpardavinėti Kuršių Neriją, nuostabiąją Nemuno deltą, Ignalinos nacionalinį parką ir taip toliau.
