Nerigos Venckienės advokatas Mike Monico pateikė skundą JAV Aukščiausiam teismui dėl N.Venckienės ekstradicijos. Nors neaišku, ar minėtas skundas apskritai bus priimtas nagrinėti, tačiau N.Venckienės advokatai atkakliai įrodinėja „Tai politinė byla, kuri slepia pačią baisiausią korupcijos istoriją Rytų Europoje” – sako advokatas.
Pateikiame šios skundo trumpą vertimą į lietuvių kalbą.
Apeliantė Neringa Venckienė per savo advokatus MONICO & SPEVACK prašo teismo sustabdyti ekstradicijos procesą, kad būtų galima parengti skundą (Writ of Certiorari) iki rugsėjo 5 d.
Kad pagrįsti savo skundą, apeliantai nurodo:
Lietuvos respublika paprašė išduoti Neringą Venckienė į Lietuva, kuri ji būtų teisiama už kriminalinius nusikaltimus. Teisėjas Daniel Martin patenkino šį prašymą ir JAV valstybės sekretorius patvirtino šį sprendimą. Venskienė pateikė skundą, nurodydama, kad jos politinio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, Atstovų rūmuose pateiktas įstatymo projektas dėl jos ekstradicijos. Apygardos teismas atmetė jos skundą ir prašymą pasilikti JAV.
Kai apygardos teismas atmetė jos skundą, Venckienė pateikė prašymą pateikti skundą JAV Aukščiausiam teismui, ir suteikti jai laiko pateikti šį skundą.
Pagal Aukščiausiojo teismo taisykles, apeliantas turi 90 dienų pateikti skundą. Šis terminas baigiasi spalio 14 d., todėl ji vis dar turi nemažai laiko pateikti skundą. Tačiau jeigu byloje atsakovas yra JAV, tai skundas gali būti pateiktas per 45 dienas. Praktika reikalauja, kad apeliantas pateiktų svarius argumentus, kad jis nebūtų deportuotas. Toks terminas – svarūs argumentai – reikalauja, kad bent keturi teismo teisėjai balsuotų už tai, kad byla būtų nagrinėjama aukščiausiame teisme, arba bent penki – kad balsuotų už tai, kad būtų panaikinti ankstesni teismų sprendimai.
ARGUMENTAI
Venckienė įrodinėja, kad yra svarūs argumentai jai pasilikti – jeigu deportuota į Lietuvą, ji bijosi, kad su ja bus nesąžiningai elgiamasi, taip pat nurodo, kad JAV ir Lietuvos ekstradicijos sutartyje numatoma išimtis taip vadinamiems „politiniams nusikaltimams”.
Principinis dalykas yra taip vadinami „politiniai nusikaltimai”, nes būtent tokiems nusikaltimams taikomos išimtys ekstradicijos sutartyse, kaip ir šioj sutartyje. Aukščiausias teismas smulkiai nepaaiškino, ką reiškia „politiniai nusikaltimai”. Apeliaciniai ir apygardos teismai pripažįsta dvi kategorijas „politinių nusikaltimų” – „grynus” ir „susijusius”. Gryni politiniai nusikaltimai yra apibrėžiami kaip išdavystė, šnipinėjimas, raginimas sukilti prieš valdžią. Susiję politiniai nusikaltimai apibrėžiami kaip smurtiniai politiniai neramumai arba sukilimai. Apeliacinis teismas nurodė, kad smurtiniai politiniai neramumai yra „karas, revoliucija arba maištas”.
Ir net jeigu karas, revoliucija arba maištas yra tie dalykai, kurie apibrėžiami kaip giminingi politiniams nusikaltimams, tai neaišku, ar minėti įvykiai patenka į tokį apibrėžimą. Venckienė skunde prašys teismo peržiūrėti teismo sprendimą, kuris apriboja terminą “politiniai nusikaltimai” iki revoliucijų, maištų ar panašių politinių neramumų. Turint omenyje, kad pasaulyje vyksta teroro aktai, Venckienė įrodinėja, kad laikas dabar netinkamas spręsti šiuos klausimus,, tačiau apibūdinimas, kas yra “politinis nusikaltimas” turės būti ateityje dar kartą peržiūrėtas.
Venckienė taip pat kelia klausimą apie skirtingus teismų sprendimus bylose In re Burt, 737 F.2d 1466 (7th Cir. 1984) ir aukščiausiojo teismo nuomonėje dėl bylos Munaf v. Green, 553 U.S. 674 (2008).
Jeigu Burt byloje teismas patvirtino valstybės sekretoriaus sprendimą, tai Muna byloje atsisakė patenkinti ekstradicijos prašymą, pažymėdami, kad tai sukeltų svarbų humanitarinį rūpestį.
Venckienė tikisi, kad Aukščiausias teismas sutiks, kad „barbariškos sąlygos ir bausmės” (atrocious conditions and punishments) bus išlyga atmesti jos ekstradicijos prašymą.
