Lietuva! 99-eris metus Tave mes mylėjome ir kūrėme… Kaip ir Tu mokei mus kantrybės, nuoširdumo ir atjautos. Tu mokinai mus džiaugtis artimo sėkme ir nepasiduoti pavydui. Tu traukei mus iš puikybės duobės per atsiprašymą ir atgailą dėl mūsų egoizmo ir žvėriško elgesio. Tu mokei mus už skriaudą nekeršyti karu. Tu visuomet skatinai pamiršti, kas buvo bloga ir santykį su kitu pradėti nuo balto lapo. Tačiau tuo pačiu, Lietuva, Tu nesidžiaugei neteisybe ir visuomet su džiaugsmu pritardavai Tiesai, kurios sargyboje, visa pakeliant ir viskuo viliantis, kvieti likti ir šią dieną. Tu rodei mums ištvermės pavyzdį, duodama suprasti, kad Tavo vardas po dangumi neišnyks, nesibaigs niekada. Bent jau iki tol, kol bus gyvas bent vienas, Tavo Lietuva, mokinys..
Lietuva, mūsų Tėvyne, sulaikyk mus nuo Tavęs įskaudinimo, Tavęs įžeidimo. Apsaugok mus, Lietuva, nuo Tavo mokintos Tiesos sutrypimo. Nubausk mus, Lietuva už vaiko klyksmą „Žmonės jūs, ar nežmonės!?” Nubausk mus už tylų pritarimą blogiui. Nubausk mus už melą, įrašytą įstatymo raidėn. Nubausk mus už patyčias iš Žmogaus esmės!… Kad nepražūtume. Kad galutinai suprastume, jog ne Tu, Lietuva, o mes ištrėmėme savo dukras ir sūnus iš Tavęs.
Sugrąžink ir juos, ir mus. Į Save!..
p.p „Drąsos kelias”
