Informacija iš laisvaslaikrastis.lt
Vilniaus miesto apylinkės teismui
Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilnius
Teisėjui U. Trumpuliui
Kaltinamoji Laimutė Kedienė
Klonio g. 5
Teleičių km., Garliavos km.
PRAŠYMAS NUTRAUKTI PROCESĄ BYLA NR. 1-03-2-00219-2016-7/1-851-935/2017 (TAI YRA IKITEISMINIO TYRIMO NR. 01-2-00103-11 DALYJE DĖL LR BK 127 STR. NUTRAUKTO DUBLIKATAS – NE BIS IN IDEM PAŽEIDIMAS) KAIP PAKARTOTINĮ
2017-07-25
Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamoji byla Nr. 1-1181-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00502-2016-2 pažymėjo 2017 07 19 nutartimi, jog nutraukia bylą dėl to, kad vykdomas pakartotinis procesas, o tai negalima pagal galiojantį LR BPK.
„Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog Aurimas Drižius dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus ne bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).”
Analogiška ir identiška situacija susidariusi šioje byloje – nes dėl veikos LR BK 127 str. (iškraipyto himno, kurį atliko mažametis Karolis Venckus) neradus nusikaltimo sudėties, byla buvo nutraukta Kauno apygardos prokuratūroje 2015 09 11, ikiteisminio tyrimo numeris 01-2-00103-11. Prokuroras nutraukdamas bylą pažymėjo:
„Todėl ikiteisminis tyrimas prieš įtariamąją N. Venckienę dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 127 str. nutrauktinas LR BPK 212 str. 2 d. pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl šios nusikalstamos veikos”.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Franz Fischer prieš Austriją nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis neapsiriboja teise nebūti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebūti persekiojamam du kartus. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sergey Zolotukhin prieš Russia yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.
Mano žiniomis, niekas 2015 09 11 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl anūko Karolio Venckaus atlikto himno, bandant apkaltinti šeimos narius – NESKUNDĖ. Todėl pakartotinis procesas negalimas, nes nutarimas yra įsiteisėjęs.
Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2012 yra pasisakęs, kad veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačių, turi būti daroma atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.
Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, turėtų konstatuoti, jog Laimutė Kedienė dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius anūko Karolio Venckaus poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus non bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla turi būti nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Europos žmogaus teisių teismas 2017 06 13 byloje kurią vedė minimo Karolio Venckaus tėvas advokatas Aidas Venckus, byla Raimundas Šimkus prieš Lietuvą, pažymėjo, jog Lietuva pažeisdama non bis in idem principą, padarė Konvencijos protokolo 7 str. 4 dalies pažeidimą: nes persekiojo žmogų už tą pačią veiklą (plaukimą valtimi Nemuno upe) du kartus. Sprendimas įsiteisėjęs, Lietuvai privalomas vykdyti visuose teismuose ir visose instancijose – tai yra, nevykdyti pakartotinių procesų, o jeigu jie vykdomi – juos nutraukti. (EŽTT bylos Nr. 41788/11) Teismas pažymėjo, jog principui ne bis in idem nėra taikoma jokia išimtis. “Kadangi pirmoje vietoje šalims narėms yra pačioms išsirinkti, kaip organizuoti savo teisines sistemas, išsirinkta Sistema negali prieštarauti Konvencijai”,- pažymėjo Europos žmogaus teisių teismas.
Pakartotinio proceso negalimumas apima ne tik negalėjimą persekioti tą patį asmenį, tai susiję ir su tomis pačiomis aplinkybėmis, vieta, laiku, jų tyrimu – o plačiau tai reglamentuota, ir apie tai pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 07 19 nutartyje:
„Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.”
Kadangi procesas dėl 2010 02 10 Karolio Venckaus himno giedojimo jau vyko, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-11, ir dalyje dėl 127 str. buvo nutrauktas, todėl iš naujo pradėjus tyrimą, ir netgi perdavus bylą į teismą, yra visi pagrindai, jog yra pažeidžiamas ne bis in idem principas, dėl ko Lietuvai kaip nesilaikančiai sprendimų Europos žmogaus teisių teisingumo teisme (Šimkus prieš Lietuvą 2017 06 13) netgi grėstų sankcijos.
Pažymėtina, jog ir tas faktas, jog šioje byloje „teisiamas” mažametis buvęs Karolis Venckus, kurio tėvas advokatas Aidas Venckus, ką tik beje laimėjęs bylą dėl ne bis in idem principo pažeidimo, daro bylą absoliučiai politine, nes akivaizdu, prokuratūra nuteisti Karolio Venckaus negali, todėl pradėjo pakartotinį bylos procesą dėl tų pačių veikų, tų pačių aplinkybių, iš esmės nurašydama nuo Neringai Venckienei suformuluotų įtarimų bei suėmimo teksto („Dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, Kauno apylinkės teismui 2015 05 24), tačiau baudžiamąją atsakomybę perkeldama močiutei Laimutei Kedienei, kuri minėtame mitinge iš viso nebuvo.
Pažymėtina, jog iš pridedamo nutarimo matyti, jog 2010 02 10 įvykiai buvo įvertinami administracine prasme, o šioje byloje iš viso jokios administracinės bylos (dėl 2010 02 10 piketo prie prokuratūros) apžiūrai nėra prijungtos, sudarant įspūdį, jog čia nėra joks pakartotinis procesas. Vaiko himno giedojimas buvo sudėtinė piketo dalis. Dėl piketo jau yra įvykdytos administracinės bylos, patraukti asmenys atsakomybėn, jiems surašyti protokolai.
Pažymėtina ir tai, jog kardomosios priemonės prašyme Neringai Venckienei (o suėmimo nutartis nėra pakeista į kitą – taigi, ir Neringą Venckienę prašoma suimti dėl sūnaus himno), Kauno apygardos prokuratūra – ir tai perkelta į teisėjos nutartį – skirti suėmimą – pažymėjo :
„Taip pat ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iki 2010 02 10 d., veikdama bendrininkų grupėje su Audrone Skučiene pasitelkė mažamečius asmenis, nurodė jiems prie Kauno apygardos prokuratūros pastato viešai, garsiai sugiedoti jos ir jos mažamečio sūnaus Karolio Venckaus sukurtą iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą, kurį jos nepilnametis sūnus K. Venckus su kitais tyrimo metu nenustatytais mažamečiais asmenimis viešai sugiedojo prie Kauno apygardos prokuratūros pastato, adresu Laisvės al. 32, Kaune 2010-02-10d., apie 17 :00 val. Vykusio nesankcionuoto mitingo metu. Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str.”
Taigi, mano dukrą Neringą Venckienę net ir suimti prašyta dėl sūnaus Karolio Venckaus giedoto himno, ir nors 2015 09 11 nutarimu dalyje byla nutraukta, tačiau suėmimo nutartis netgi nepakeista, o dvigubo persekiojimo mechanizmą gali dabar jau matyti ir JAV – kuriai išsiųsta ši suėmimo, kuriame Neringa Venckienė įtariama sūnaus himnu, nutartis.
Dvigubo baudžiamojo persekiojimo mechanizmas, kai už tą patį pirma persekiojama vaiko motina, vėliau močiutė – netgi nurašant tuos pačius sakinius iš nutarimų, kuriais nutrauktas tyrimas – yra akivaizdus. Teisinė demokratinė valstybė negali sau tiek daug leisti, kad, turėdama teisėjus profesionalus, leistų jiems „nematyti” akivaizdžiai vykdomų teisinių hibridizavimų, BPK, bei taip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ir jos protokolų pažeidimą.
Analizuojant būtinybę nutraukti bylą dėl non bis in idem proceso pažeidimo, teismas turėtų svarstyti galimybę iš viso nutraukti bylą pilna apimtimi, nes perdavus bylą į teismą, ikiteisminis tyrimas nebevyksta, o perduotas kaltinimas negali būti „išskaidomas”: skaidyti bylą, nutraukiant visiškai nepagrįstus įveltus pakartotinius procesus turėjo ir privalėjo prokuratūra, kuri vietoj to, kad pataisytų bylą, apskundė teismo nutartį nepriimti nesuprantamo kaltinamojo akto. Todėl tolimesnio proceso nutraukimas visų pirma nutrauktų ir valstybės lėšų švaistymą prokuratūros savivaliavimo ir savavaldžiavimo demonstracijai, kai, nepaisydama teisinių principų ir tarptautinių teismų sprendimų, vis tiek verčia teismus pažeidinėti baudžiamąjį kodeksą, baudžiamojo proceso kodeksą, pažeidinėti pamatines žmogaus teises – kad jis nebūtų beprasmiškai tampomas po teismus. Tampymas po teismus mūsų šeimoje pasidarė dar viena terorizavimo priemonė.
Pažymėtina, jog jeigu teismas nutrauktų bylą dėl LR BK 127 str. pakartotinumo, labai didelis klausimas iškyla, ar buvęs Kauno apygardos prokuroras tikrai yra tarsi neįgalus ir negali dėl šmeižto kreiptis pats – nes valstybinio kaltinimo privataus kaltinimo bylose – o LR BK 154 str. yra priskirta būtent prie tokių – nepalaiko prokuratūra: asmuo privalo kreiptis pats. Neįtikėtina, kad buvęs prokuroras, o dabar ir pats advokatas, nesugebėtų kreiptis į teismą. Tas pats dėl šioje byloje sukurpto straipsnio 236 str. „pranešimas apie nebūtą nusikaltimą” – kad būtų veikos sudėtis, turėjo būti pagal „melagingą pranešimą”, kad mano sūnus Drąsius Kedys nužudytas, pradėtas nužudymo tyrimas, o Kęstutis Betingis turėjo būti persekiojamas – tik tada būtų veikos sudėtis. Kai kreipiasi paprasti piliečiai dėl LR BK 236 str., jiems būtent ir būna atrašoma, jog jeigu nebuvo pradėtas joks tyrimas, tai veikos sudėties nėra. Prokuratūra turi vienodos pozicijos laikytis: arba už visus nepasitvirtinusius pranešimus visiems iš eilės kelti bylas, arba niekam nekelti. Be to, mano pareiškime buvo nurodyta visur žodžiai „galimai”, aš nieko kategoriškai netvirtinau. Pridedame nutarime nutraukti dalį tyrimo prieš mano dukrą N. Venckienę prokuroras labai aiškiai nurodęs, jog pareiškimų rašymas negali būti traktuojamas nusikaltimu, nes tai yra savo teisių įgyvendinimo priemonė, o ne trukdymas, ar nusikaltimas.
Dėl veikos sudėties nebuvimo prašome nutraukti bylą ir dėl LR BK 154 str. ir dėl LR BK 236 str. , nes tarkime 154 str. aš nedirbu laikraščiuose, ir aš nieko nespausdinau, kuo esu kaltinama – kalti yra žurnalistai, juos Kęstutis Betingis ir turėtų duoti į teismą, jeigu dar norės bylinėtis. Ši byla yra klasikinis pavyzdys senojo principo „duokite mums žmogų, o jau straipsnį mes jam pritaikysime.” Tačiau yra demokratinė valstybė, ir turi galioti teisiniai ir demokratiniai principai. Net veikos subjektas – ne tas, aš nedirbu spaudoje, ir nieko viešai nešmeižiau,o jeigu mane ks neteisingai pacitavo – privaloma aiškintis su žurnalistais.
Teismas, atradęs LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindus, bylą privalo nutraukti.
Pažymėtina ir tai, jog byla dėl LR BK 127 str. buvo pradėta Kęstučio Betingio vadovaujamoje Kauno apygardos prokuratūroje, ir jis apie tai, kad ši procesas yra pakartotinis, nežinoti negali, privalėjo teismą informuoti, ir protestuoti, o ne perkelti naštą ant senyvo amžiaus kaltinamosios viską įrodinėti. Nukentėjusysis todėl veikia nesąžiningai, čia jau nebe rungtyniškumas, čia yra proceso dubliavimas, nuslepiant apie tai nuo teismo. Teismas galėjo ir nežinoti, kad tai yra antras procesas dėl tų pačių įvykių – tačiau Kęstutis Betingis arba bylos prokurorė tikrai žinojo. Prokurorė privalo žinoti apie dubliuojamą bylą – nes nuo jos žodis į žodį nurašė tuos pačius įtarimus, tik jau pakeitė pavardę: vietoj Neringa Venckienė įrašė Laimutė Kedienė.
Jeigu teismui kyla abejonių, prašome išreikalauti Neringai Venckienei iškeltą bylą Nr. 01-2-00103-11 bei jos kardomosios priemonės – suėmimo bylą (teisminio numerio nežinau, bet liteko sistemoje tikrai galima atrasti), ten juodu ant balto minima netgi su ta pačia sakinių struktūra, LR BK 127 str. veika, kurioje kaip pakartotiniame procese esu teisiama, – nors nutartis dėl suėmimo ir dėl to paties LR BK 127 str. mano dukrai irgi egzistuoja, ir nėra panaikinta, ir netgi išversta į visas pasaulio kalbas, perduota Interpolui. Pridedu ir 2014 10 14 nepilnamečio apklausos protokolą, iš kurio aišku, jog esu persekiojama dėl to, kad mano anūkė Deimantė Kedytė patyrė prievartą, ir ta byla nebuvo tinkamai ištirta – mergaitė apie svetimus vyrus motinos bute prisimena ir dabar, ir aš esu persekiojama kaip pedofilijos bylos nukentėjusiosios močiutė, bei tos bylos liudytoja. Nors per naujus pakartotinius bylų procesus bandoma pateikti, jog mergaitę neva tvirkinome mes ir dar intelektualiai (net tokios įstatyminės sampratos nėra.)
Himnas pikete buvo giedamas tą dieną, kai Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė dalį įtarimų dėl mažametės Deimantės Kedytės bylos, o šis kontekstas, dėl ko vyko piketai, iš viso išimtas iš bylos, tarsi žmonės šiaip sau piketavo, protestavo, šiaip sau giedojo, akivaizdu, jog čia yra svarbiausia kažką apkaltinti. Kad teismas suvoktų, apie kokią bylą eina kalba, ir kad vaikas Deimantė Kedytė buvo patyręs seksualinę prievartą, ir buvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiuoju, o advokatas vėlgi buvo tas pats Aidas Venckus, dėl kurio sūnaus himno giedojimo kaip keršto priemonė ir iškelta man byla, pridedu 2010 02 23 Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje kopiją. Šiuo metu bandoma pavaizduoti, jog jokios baudžiamosios bylos dėl anūkės tvirkinimo niekada neva nebuvo, ir visi viską išsigalvojo. Deja, šis kaltinamasis aktas niekada nebuvo pripažintas suklastotu, o prokuroras Ramūnas Šileika niekada nebuvo nubaustas, kad neva būtų suklastojęs bylą, ar netinkamai ją ištyręs. Išteisinimo po mirties nenumato jokie Lietuvos įstatymai, todėl ne pagal galiojančią teisę priimta nutartis tariamai išteisinti Ūsą yra niekinė ir negalioja, o galioja tuomet paskutinis dokumentas – tai 2010 02 23 kaltinamasis aktas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017) yra nurodęs, jog teisėsaugos institucijų įstatymo ignoravimas pakartotinio proceso kontekste yra netoleruotinas. Baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos. Taigi procesinis sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą turi būti priimtas nedelsiant, kai yra nustatoma, jog buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai, kadangi toliau šis procesas negali vykti, o jį vykdant bus pažeistos jame dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai.
Todėl remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 1p. ir ne bis in idem principu, bei naujausia EŽTT byla Nr. 41788/11 Šimkus prieš Lietuvą (adv. A. Venckus), bylą nutraukti.
PRIDEDAMA:
1. KAUNO APYGARDOS PROKURATŪROS PIRMASIS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS NUTARIMAS NUTRAUKTI IKITEISMINIO TYRIMO DALĮ 2015 09 11 IT NR. 01-2-00103-11 (21 lapai.)
2. Kauno apygardos prokuratūra pirmasis baudžiamojo persekiojimo skyrius Pareiškimas dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo 2015 m. gegužės 24 d. (15 lapų)
3. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokolas medžiagoje Nr. 01-2-00041-14 2014 10 14 (lapai).
4. Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 02 23 kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08
Kaltinamoji Laimutė Kedienė
Surašė teisininkė Kristina Sulikienė
Informacija iš laisvaslaikrastis.lt
