Jonas Varkala, „Drąsos kelias”
Aš daug dienų praleidau Klonio gatvėje Garliavoje. Supratau, kad ten sprendžiamas ne tik vienos šeimos likimas, bet ir visos Lietuvos likimas: būti pilietine, t.y. visų žmonių valstybe ar oligarchine valstybe, kurioje yra jie, „valdantieji” ir jų poreikius pildanti likusioji darbo jėga, kur vaikai kartais tampa tik sekso poreikių priemonės.
Tos baisios grėsmės akivaizdoje pabudo daugelio žmonių atsakomybė už savo valstybę, kuri bejėgio vaiko akytėmis, sudarkyto Tėvo Drąsiaus kūno žaizdomis žvelgė į sąžines ir nugalėjo totalitarizmu ugdytą mankurtišką baimę.
Daugelis dar „Sąjudžio” prieš 25-eris metus sujudinti nepamiršo būti laisvais žmonėmis…
Žmonės rinkosi užstoti Vaiką ir Tėvynę, prieš kuriuos stojo teisėtumo išvaizda užmaskuota, o iš tiesų „skylėta”, iš pagedusio pasaulio atslinkusi galia.
Pajutom vidinę okupaciją… Įstatymas, procedūra – ne prie ko… Gali dingti bylos, tyrimo medžiaga, bet vis tiek teisėta, visur tvarka… Vaikas gali būti skubiai perduotas kaip greit gendantys vaisiai…. Iš korupcijos, iš pagedusių širdžių tamsos užaugusi neganda pakibo virš bejėgio vaiko ir visų mūsų galvų… Mes jau ne piliečiai, o minia…
Kas jiems VAIKO TEISIŲ KONVENCIJA ir jos 12.2 punktas, kuriame sakoma:
„Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka”.
Arba G. Sagačio knygoje ,,Vaiko teisė į šeimos ryšius‘‘ 188 p. minima, kad vaiko emocinis prisirišimas laikomas argumentu įteisinti globą.
Mergaitei Klonio gatvėje 7-ą valandą ryto buvo sušukta: ,, dabar ar po minutės!‘‘ Ir klykiančią Ją išsinešė, kaip ožiuką į skerdyklą… Palydėjo tik bejėgių piliečių ašaros ir šauksmas. Po tokios egzekucijos visaip manyta apie šitą skaudaus likimo Vaiką. Seimo narius ir piliečius pasiekė skaudus senelių kreipinys … Anūkė kenčia… Paguoda, kad gyva… Nei seneliams, nei tautos atstovams neleidžiama su ja susitikt. Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė kaip iš patrankos šauna… „susitikti teisę turi tik nepilnamečio asmens įstatyminis atstovas, t. y. jos motina”. Jai antrina VRM ministras S. Skvernelis: „Deimantė Stankūnaitė prižiūrėta”…
Kas gi prižiūri? Piliečių akyse už šių „atstovų” stovi, gal būt, ir valstybės institucijas palenkusi, čia, Lietuvon, persikėlusi tarptautinė nusikaltėlių galia…
Tokius įtarimus sustiprina ir paskutinių įvykių brutalumas.
Advokatė Sonata Žukauskienė rašo, kad advokatui Gintarui Černiauskui prokuroras ir teisėjas leido su mergaite kalbėti apklausos metu, kas nėra pateisinama. Mergaitės seneliams Kedžiams kalbėti nebuvo leista…. Taip pat rašoma, kad buvo sudarytos specialios sąlygos neleidžiant dalyvauti nuolatiniams Kedžių advokatams. Toliau tęsiama: „Manyčiau, kad tai klasikinis pedofilijos atvejis, kai siekiama nukentėjusius paversti kaltinamaisiais, nepaisant vaiko interesų”.
Kedžiai ikiteisminiame tyrime nuolat gąsdinami atsakomybe dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo, tačiau kiti asmenys, tame tarpe – ir dalis žurnalistų, žino žymiai daugiau ikiteisminio tyrimo detalių, kurios yra laikomos ikiteisminio tyrimo paslaptimi, tačiau viešinamos.
Aš pats mačiau ir daugelis matėm emocinį Deimantės prisirišimą prie tetos ir senelių, taigi ir suprantam jų kančią, puoselėjam viltis ir tikimės tarptautinės teisėsaugos pagalbos. Natūralu, kad nusikaltėliai savo juodą verslą perkelia į „jaunas” skurdžias valstybes. Nes tokiose šalyse, kaip JAV, pedofilijos skandalas net RK Bažnyčiai kainavo 660 milijonų dolerių. Taip pat atsiskleidė 30-ies metų senumo nusikaltimai Didžiojoje Britanijoje.
Negalim pavargti ir nusivilti pilietinėje kovoje už teisingumą savo valstybėje. „Sąjudžio” sujudinti turime toliau tęsti kovą su vidine okupacija vaduojantis iš korupcijos teisėsaugoje.
„Valstybė be teisingumo tai plėšikų gauja”, – sako 5-o amžiaus šventasis Augustinas. Krikščioniškas nuolankumas nereiškia susitaikymą su blogiu. Jeigu jau atsidūrėme tokioje padėtyje, reiškia pamiršome savo krikščionišką pareigą stovėti tiesoje, pilietinę atsakomybę už savo valstybę.
Konstitucinių teisių specialistė, lietuvių kilmės teisininkė dr. Patricia A. Streeter 2013 m. lapkričio 13 d. savo pranešime kalbėjo, kad vienas iš teisėjų asmeninio nepriklausomumo aspektų, kurio stipriai trūksta centrinės Europos teisminėje valdžioje, – tai asmeninė drąsa. Sovietinė valdžia specialiai neugdė šios teisėjų savybės. Tai aiškiai buvo matyti iš teismų ir teisėjų, pavaldžių Komunistų partijos lyderiams, pozicijos..
Teisingai pastebėjo vakarietė teisininkė.
Ir mūsų poetas klausė, kas išmokė lietuvį klūpėti…?
O Evangelija nepavargdama savo nepasenstančiais žodžiais vis primena:
„Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė” (Mt 5.10).
„Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti” (Mt 5.13).
Negalim pavargti ir susitaikyt su blogiu, nes tada mūsų krikščioniškas gyvenimas praranda prasmę…
Žmogaus gyvenimas tuomet iš viso praranda prasmę!
Jonas Varkala
