Didelė šiuolaikinės civilizacijos gyventojų dalis yra Abraomo tikėjimo žmonės. Manau ne visai nuoseklu būtų sakyti, kad tai trys tiesos, teisingiau būtų- trys keliai, kur pasuko Žydai, Krikščionys ir Islamo tikėjimo žmonės, bet visus jungia Abraomo asmuo ir viltis jam duotuose pažaduose. Pagrįstai visus galime vadinti tikėjimo broliais ir privalome rasti sugyvenimo kelius žmonijos šeimoje.
Paskutinių laikų arabų kraštų „pavasariai” atnešė žiaurią susvetimėjimo ir netgi nužmogėjimo „žiemą”, kuri pratrūko dar žmonių planetoje nematytu krikščionių persekiojimu ir tarpusavio kovų nežmoniškumu. Kankinių skaičiumi viršijo romėnų egzekucijas. Kritus tesėtoms vyriausybėms - kilo anarchija, pakėlusi į pirmas gretas žiaurius, neatsakingus „elementus”, kurie net ir diktatoriškoje valstybėje būtų netoleruojami viešame gyvenime. Valstybė, kaip tokia, nesukuria žemėje rojaus, bet apsaugo nuo pragaro… Skaudžiausia, kad betvarkės ir pažeminančio skurdo išvarginti žmonės yra galimai verbuojami į teroristines grupes negandų kaltininkais įvardijant kitų tautų, tikėjimų, ar pasaulėžiūrų žmones, skatinant juos plūsti į labiau pasiturinčius kraštus, o gal ir užvaldyti… Galimai tarp jų yra infiltruoti ir nusikaltėliai apakinti pasaulio užvaldymo utopijos, kurią lengva įteigti tamsiems, skurdo ir neapykantos apakintiems žmonėms.
Noriu pareikšti įtarimą, kad jie ir mes, europiečiai, esame bjauraus karo aukos. O ypač nuo kruvinų revoliucijų nukentėjo tų kraštų krikščionys. Tikra parama tų kraštų gyventojams yra tarptautinė pagalba atkurti tuose kraštuose valstybingumą, kur vyriausybės laikytųsi tarptautinės teisės ir pagrindinių žmogaus teisių, sąžinės laisvės ir teisės į asmeninį saugumą, tiesiog teisės į gyvybę. Būtina sustabdyti smurtą ir savivalę panaudojant tarptautine teise sankcionuotą prievartą.
Pirmiausia kviečiu partijos „Drąsos kelias” žmones nenaudoti įžeidžiančių žodžių internetinėje erdvėje, visur elgtis atsakingai ir etiškai, kaip mus ir įpareigoja krikščioniška moralė. Ypatingai viešoje erdvėje reiškiant savo pilietinę poziciją reiktų kalbėti atsakingai ir apmąstytai, nes prasti žodžiai sugadina ir gerus papročius. Manau labai neatsakinga ir žema įžeidinėti Rusijos žmones, niekinti politinius lyderius net ir virtualioje aplinkoje. Kalba yra sielos paveikslas. Keiksmažodžiais prabilę lūpos liudija sugedusią širdį… Manau, kad daugelis Rytų Europos žmonių paliko pažeminti skurde, kadangi saujalė išsiaukštino prabangoje…
Nei Rusijos, nei Ukrainos oligarchai, nei „naujalietuviai” nėra savo krašto piliečių draugai… Socialinė skirti skaudžiai palietė daugelį. Bet mes eiliniai žmonės negalim pamesti didžiausia turtą – žmogiškumą ir politinių tikslų siekti etiškai. Mūsų herojai kaip Džonas Fidžeraldas Kenedis, Martinas Liuteris Kingas> Jie žuvo, bet nežuvo idėja. Pranašo mirtis nereiškia pranašystės mirtį… Nelson Mandela pats sulaukė pergalės. Abraomo tikėjimo žmonės yra pažado žmonės net ir tamsiausioje apleistyje matantys kelią Dievop ir prasmės pajautą. Prisiminkime V.Frankl, perėjusi Nacių konclagerius.
Baigsiu pasakos apie drakoną motyvu. Drakoną nugalėjo vaikas… Virtęs drakonu žmogus drakonystę įveikė radęs vaikystės dudelę, kurią buvo pagrobęs senasis drakonas, ja užgrojus krito drakonystės kerai… Skaudu, tačiau šioje „drakonų siautėjimo valandoje” bent vaikų ašaros tegul pažadina mumyse VAIKĄ ir įveikia drakoniškumą… Jei leisimės užvaldomi nacionalizmų ir fundamentalizmų žmonių planetos laukia neregėtos skerdynės , gal ir trečias pasaulinis… Tai realu, nes daugelis pasaulio lyderių pasaulį temato tik per kompiuterio monitorių… Jie neturėjo „dudelių” ir yra nelaimingesni už laukinį, kuris sveikinasi žodžiu „matau tave”… ir žodis „TU” pasaulio lyderiams dar nepažintas…
Net ir mintyse „neskelbkim karo”, bet melskime taikos… Sakyčiau, laikas sekti dvasinio tikinčiųjų protėvio Abraomo pavyzdžiu…
Jonas Varkala, politinės partijos „Drąsos kelias” pirminkas
