SVARSTYMAI APIE VALSTYBĖS PAGRINDUS
…” Pavojaus, ypačiai jaunesniam, prisiimti gyvenamos aplinkos demokratines mintis kaip galutinai atbaigtas, suakmenėjusias ir toliau nebekintamas. Tokiomis aplinkybėmis žmogus nustoja buvęs sąmoningas pilietis, nustoja siekęs pažangos valstybiniame gyvenime. Tai jau asmenybės seklėjimas ir siaurėjimas. Tam pavojui pašalinti, pilietinei sąmonei ir asmenybės galioms išlaikyti gyvoms reikalinga pastanga išlaikyti savyje intelektualinį domėjimąsi valstybinio gyvenimo problemomis; pastanga tų problemų svarstymu palaikyti savyje intelektualinį budrumą, išsaugoti minties dinamizmą.”…
Kai A. Maceina tai mąstė, ar rašė aukščiau cituotus žodžius daugeliui atrodė naivu, kraštas buvo okupuotas, daugeliui terūpėjo išlikti gyviems ir rasti prasimaitinimo šaltinį. Praėjus daugiau nei pusei šimtmečio, kai mūsų belieka tik 2 milijonai, o iš naujosios emigrantės lupų išgirsti, kad Londone yra jos mėgstamiausi restoranai, o valdžios vyrai prabyla apie imigraciją, nors nyku, bet vėl turim surasti dvasinių jėgų „svarstymams apie valstybės pagrindus” apie idėjas, įvykius, nors daugeliui pakanka pokalbių apie „žvaigždes”… apie politinį ar versliškąjį biznį.
Bolševikai buvo mažuma ir valdžią išlaikė teroru. Dabar situacija kita, liberastinės sektos galia yra žmogus kuris nemėgsta mąstyti, kurio gyvenimas sutelpa biologiniame buvime. To siekiant matome, kokia agresija prieš šeimos instituciją, apskritai prieš personalizmą, nes mąstantis žmogus supranta liberalistinių dogmų absurdą, o tikrovė beldžiasi … resursai tai riboti… „karališka” informacija daugeliui prieinama ir pro retą valdžios olimpo uždangą matosi jos ideologinis, o jau ir materialinis skurdas. Atsiranda prielaidos pasukti prie personalinio socializmo, prie žmogaus kūrėjo idealo, nes garo mašinos vergai, palūkanų mistikos antidvasiškiai baigia savo pasirodymą pasaulio scenoje.
Pirma kregždė yra Japonija, toliau P. Korėja, Kinija, na ir Indija skirtinga nuo liberalistinio, oligarchinio trancnacionalinio korporacinio kapitalizmo, ten valstybė tarnauja perdalindama bendrą gėrį, užtikrinamas planavimas, geriau panaudojami žmogiškieji resursai. Toks visuomenės kontroliuojamas kapitalizmas turi daug privalumų ir keičiantis technologijoms, kai reikalingas planavimas ir optimalus resursų panaudojimas. Senosios technologijos išsisėmė, kaip ir praktikuojamos ideologijos. Mikroelektroniką, keičia nanotechnologijos, medecina imasi profilaktikos, toks mūsų farmokologas Mickis paskaitose vis sakydavo, tikras gydymas tai genetinis. Žinojimas jėga, taigi šios civilizacijos žmogus turi būti moralus ir atsakingas, kad nesusinaikintų savęs ir visos planetos, žmogus turi būti savo valstybės gyvenimo dalyvis. Dievas mus sutvėrė, kaip šeimyną… liberalizmas daugeliu atvejų pavertė mus į individų minią…
Kaip maža Lietuvos šeima turim atrasti savo vietą, išmintingai įvertinti savo padėtį, kad nebūtume „ištrinti”, kaip toliau nereikalingi, geopolitiniams tikslams jau sunaudoti įrankiai… Skaudi socialinė skirtis, susvetimėjimas „atšaldė” mūsų mažus šeimos namus ir daugelis pasirinko būti tremtiniais. Švenčiant Sausio tryliktąja pasakoma daug karštų kalbų apie tankus, bet man klebonaujat teko išklausyti daug skaudžių kalbų apie nusikaltėlius, kurie išsidalino svetimas žemes, subankrutino gamyklas ir žmonės baigdavo savo kalbas „jei būtume žinoję…” (Kauno radijo gamyklos istoriją girdėjau iš techninės literatūros vertėjos, kuri sako turiningiausią laiką praleido Intos lageriuose su šviesiausiu Rusijos elitu iš išrinktosios tautos. Tai buvo neeilinio skaidrumo žmogus.) Šitie nusikaltėliai „pašovė” pasitikėjimą valstybe. Ko nepadarė tankai- padarė tankistai beveik neturim nei visuomeninės televizijos nei radijo… Valstybė daugeliu atvejų pasirodė dalies žmonių interesų įrankiu ir represinė, žmonėms, bandantiems ginti teisingumą, ir manau, ne tik pedofilijos byloje, o tai vis pagrindas suabejoti teismų nepriklausomumu.
Kaip Sausio 13-osios aidas atsikartojo gegužės 17-tą. Patyrėm vidinę okupaciją. Kai nepasisekė mūsų sunaikint, pradėtos pastangos užvaldyt, taip baisiai išsigąsta pilietiškumo, kurį išmintingi ponai sumanė supilti į savo politinį kapitalą… nekurkit partijos… mirusieji didvyriai naudingas masalas rinkėjams… juos lengva ginti, jie jau nesiginčija ir gera galimybė pasikelti reitingus. Klonio gatvėj viskas baigėsi kalbėjo jie, dabar jau mes pradėsim Vilniuj… Maištininkas žuvo drakonas gyvas… Kaip Sausio 13 jūs stovėjot, o mes atėjom, pasiėmėm valstybę savo reikalams… Aš nuo pradžios Klonio įvykių buvau, mačiau kaip įkyriai pasilikę tupėjo namelyje tie, kurie šnipinėjo šeimą, nieko nesušnipinėję pradėjo konstruot nusikaltimus. Mačiau, kaip „šeimos draugai” statė Kedžių kambaryje pasenusias kameras ir paklausti, kodėl tokias, nusukamas, stato, labai jau įtartinai susižvalgė… Nematau prasmes nutylėt savo pastebėjimus, ateis laikas įvertins teismas. Nuo kunigų seminarijos laikų teko turėt visokių draugų… laikai kaip ir nepasikeitė… savoj valstybėj nesavi… tarp tų kurie kadais už cukrų, dabar už Eurus, ar per kompromatų baimę lengvai atiduoda velniui dūšią. Gal tai visos nusenusios Europos problema… žmonės be žmogiškų idealų… biologiniai… Savo kalboje Popiežius Pranciškus sakė norintis „perduoti vilties ir padrąsinimo žinią visiems Europos piliečiams”. Jis priminė, kad žmogaus orumas, o ne tik pilietiškumas ar ekonominiai interesai, buvo esminė vertybė, vardan kurios po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pradėta vienyti. Ir toliau „. Daug kas sudaro bendrą įspūdį, kad Europa yra pavargusi ir pasenusi močiutė, nebevaisinga ir nebegyvybinga. Europą įkvėpę didieji idealai atrodo netekę patrauklumo ir iškeisti į jos institucijų perdėtą biurokratinį dėmesį techninėms smulkmenoms…. Europa, nebegebanti atsiverti transcendentiniam gyvenimo matmeniui, rizikuoja pamažu prarasti savo sielą ir tą „humanistinę dvasią”, kurią ji vis dėlto myli ir gina.”
„Europą įkvėpę didieji idealai atrodo netekę patrauklumo” Mt 6,22 „Kūno žiburys yra akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu”. Laikas „gydytis” akis… laikas gydyti sąžinę. Gyvenam permainų laike. Naujos technologijos, geopolitinės permainos, ideologinės permainos, kas nustoja atsinaujinti – išmiršta. Tikrai nauja ir tvaru, kas pastatyta ant giliausių, tvariausių žmonijos patirties gelmių, kurias gerokai užpustė laiko dulkės ir reikia įžvalgos ir išminties visa tai atrast ir pastatyti atnaujintą žmonijos civilizacijos būstą ant laiko neįveikiamos uolos. Mes, krikščionys, žinom Uolą, Kristų, transcendentinį žmogaus orumo pagrindą matom panašybėj į Kūrėją. Ir, deja, jau matom, kai europiečiai nacionalistiniais, ar religiniais fundamentalistiniais motyvais, kitus žmones mato tik kaip statistika… kiti tai pragaras… o žodžius 1Kor 3,16 Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?” Palieka apeiginiams skaitymams bažnyčioje, bet ne gyvenimą formuojančia žinia… ir pelnos patyrimo: 1Kor 3.17 „Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!” Taigi pavargusi ir pasenusi močiute Europa, tu jau nebevaisinga ir nebegyvybinga… Apr 2,5 „Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatsiversi, – tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą.” Gal daug kam nepatiks Biblijos citatų gausa, bet reiks susitikt su realijom, kurios jau vyksta nors ir nemato nesveika akis, bet pajus apgedęs, dvasiai nepratęs tarnauti kūnas…
Džonas Fidžeraldas Kenedis savo paskutinėje kalboje kreipėsi: „Ir ši sistema, mobilizavusi didelius materialinius ir žmogiškus resursus, sukūrė galingą, ypatingai efektyvią mašiną, kuri vykdo karines, diplomatines, žvalgybines, ekonomines, mokslines ir politines operacijas. Sistemos pasiruošimas yra slepiamas nuo visuomenės, jos klaidos yra slepiamos, o ne viešinamos. Ji puola tylomis, neatsižvelgdama į išlaidas ar gandus, neišduodama savo paslapčių. Todėl senovės Atėnuose buvo įstatymas, draudžiantis piliečiams vengti viešos polemikos. Aš prašau jūsų pagalbos svarbiame Amerikos nacijos informavimo ir perspėjimo reikale. Esu įsitikinęs, kad su jūsų pagalba Amerikos žmonės taps tokiais, kokiais gimė – laisvais ir nepriklausomais.” Drąsos kelias kviečia viešai polemikai, kviečia svarstyti idėjas ir išmintingai vertinti įvykius. Konstitucija mus tiesiog įpareigoja: 2 straipsnis: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
