Iš tiesos.lt
Kovo 23 d. kalbėdamas per Vyriausybės valandą Seime premjeras Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių Vyriausybės darbotvarkės klausimų nurodė Stambulo konvencijos (Konvencija) ratifikavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat teigė, jog Vyriausybė sieks ratifikuoti Stambulo konvenciją, nors pripažino, kad Lietuvoje reikalinga vidinė diskusija, savo naujienlaiškyje praneša Laisvos visuomenės institutas.
Stambulo konvencijos šalininkai nurodo, jog pagrindinis konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija. Tačiau visos Konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau egzistuoja. Esminė naujovė, kurią Konvencija įneštų į Lietuvą, yra „socialinės lyties” sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės” ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata.
Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja Konvenciją ratifikavusias šalis į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Daugiau argumentų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos rasite (ČIA).
Svarbu ir tai, jog šios Konvencijos taip pat neatitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminės „Darnios Lietuvos” programos, kurioje nurodoma: „Lygiai taip pat kova su smurtu negali tapti pretekstu į Lietuvos teisės sistemą integruoti tokias normas, kurios, įtvirtindamos „socialinės lyties” kategoriją, keltų pavojų nuosekliai šeimos politikai”. Toliau LVŽS programoje kalbama ir apie formalių ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su mokinių tėvais, tačiau ratifikavus Stambulo konvenciją, tėvai nebegalėtų tikėti ir šiuo rinkiminiu įsipareigojimu, nes netektų galimybės reikalauti, kad jų vaikai nebūtų mokomi apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”. Dėl to nenuostabu, kad daugelį LVŽS frakcijos Seime narių premjero pozicija šokiravo ir papiktino.
Negana to, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Ministras pirmininkas Seimo posėdyje konstatavo: „Arba turi būti įstatymas, arba turi būti pataisytas Civilinis kodeksas”.
Teisės aktų projektus parengti įpareigotas LVŽS deleguotas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja lyties keitimo įteisinimo prasmingumu: „Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?” – svarstė A. Veryga.
Šiuo metu Civilinis Kodeksas numato, kad nesusituokęs, pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, bet realios įstatyminės bazės, reglamentuojančios lyties keitimo procedūros tvarką nėra. Dėl šio neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas) pripažino, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Lietuva nebuvo įpareigota įteisinti lyties keitimo procedūrų. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nebūtina priimti Lyties keitimo įstatymą. Užtenka panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius.
Daugiau apie lyties keitimo procedūros teisinį, antropologinį bei bioetinį vertinimą bei galimus kitus sprendimo būdus kviečiame pasiklausyti ČIA.
Iš tiesos.lt
