„Drąsos kelio” žmonės, mes žinome istoriją, kurios epicentre buvo vaikas – mažametė mergaitė Deimantė Kedytė. Tai istorijai yra jau 10 metų. Jei tai yra tuo pačiu ir jūsų gyvenimo istorija – tai jums gyvenime yra lengviau, kai reikia atskirti melą nuo tiesos. Jei tai yra ir jūsų gyvenimo dalis – tai jums nereikia patarti, kaip elgtis lemtingais gyvenimo atvejais. Jūs pats ar pati tampate tais patariančiais žmonėmis, kai kitas ieško teisingiausio sprendimo.
Žmonių, kurie nesivadovauja sąžine, visada bus. Tačiau teneatima tai jums vilties, formuojant mūsų krašto lemtį. Nenusivilkite. Darykite tą sprendimą, kuris jums suteikia gyvenimo prasmę. Atsivertimas į gerą, į žmogšką jautrumą, atsivertimas į Dievo Tiesą yra skirtas visiems. Tačiau nevisi tai pasirinks. Bet mes džiaukimės tuo, kad, netgi, jei platus kelias veda į pražūtį – mes nesirenkame tokio kelio, net jei būtume ciniškai išpuikusios visuomenės mažuma.
Nuo dvylikos būrelio prasidėjo lemiamas pasaulio pasikeitimas. Kai tas dvyliktukas prieš porą tūkstantmečių per vieną Asmenį ir Jo Gyvenimą pažino esmių Esmę – joks pasaulio melagis jų nebepajėgė apgauti. Jokie vilkai ėriuko kailiuose.
„Drąsos kelio” žmonės, Jums per vieno nekalto vaiko skausmą, atskirtį, klyksmą ir paskutiniuosius žodžius yra duota galimybė pakeisti Lietuvos likimą. Nors esate lašas vandenyne, bet nuo to lašo ir prasideda vandenynas…
