„Drąsos kelio“ frakcijos Seime narys Povilas Gylys teigė, kad prezidentės metinis pranešimas jam pasirodė trumpas, o jame parlamentaras pasigedo daugiau turinio. Pasak P. Gylio, prezidentė daugeliu klausimu galėjo kalbėti konkrečiau.
Pritarė kritikai, bet kritikavo ir pats
„Drąsos kelio“ frakcijos narys pritarė Dalios Grybauskaitės išsakytai kritikai Vyriausybei. Jo manymu, ministrų kabinetas galėtų dirbti greičiau.
„Ten, kur prezidentė kalba apie tai, kad darbo grupių sudarymo manija yra kiek apėmusi Vyriausybės veiklą ir kad tai lėtina darbus, aš su tuo sutikčiau“, – sakė jis.
Tačiau politikas pats kritikavo prezidentę dėl to, kad ji teigiamai pasisakė apie pokyčius Lietuvos teismų sistemoje. „Manau, kad didžioji visuomenės dalis susirūpinusi padėtimi teisėsaugoje ir padėtimi demokratijos požiūriu“, – pridūrė P. Gylys.
Po rezonansine tapusios Garliavos istorijos susikūrusios partijos atstovas, kalbėdamas apie kitas šalies problemas, teigė, kad žmonėms trūksta laisvės reikšti savo nuomonę. Taip pat „Drąsos kelio“ atstovas pažėrė kritikos valstybės teisėsaugos institucijoms – prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui (VSD).
„Dvigubi standartai. Prokuroras Valys užvažiavo ant žmogaus – nieko nevyksta, sąjūdietis Regimantas Adomaitis galbūt padarė labai smulkutę avariją – jis labai griežtai baudžiamas. Atrodo, kad tai tik detalės, bet jos daug atskleidžia“, – kalbėjo P. Gylys.
Pasigedo užsienio politikos apžvalgos
Parlamentaras teigė tikėjęsis iš prezidentės platesnio Lietuvos užsienio politikos klausimų apžvelgimo. Buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro manymu, D. Grybauskaitė turėjo neapsiriboti santykių su kaimynine valstybe ir artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai apžvelgimu.
„Kažkaip maža netiesiogiai užsiminti apie Lietuvos ir Lenkijos klausimus. Tautiniai dalykai yra tik vienas iš aspektų, – kalbėjo jis. – Negavome užsienio politikos panoramos. Ne vien pirmininkavimas Europos Sąjungos tarybai yra užsienio politikos klausimai.“
Tikisi nuodugnaus skaičiavimo
P. Gylys prezidentei nepritarė ir dar vienu klausimu. Jo manymu, negalima skubėti priimant ekonomiškai svarbius šalies energetikos strategijos klausimus.
„Mes negalime neskaičiuoti sąnaudų. Ekonomika paremta tuo, kad ieškoma optimalaus santykio tarp naudos ir sąnaudų. Jeigu mes vieni užsikrausime atominės elektrinės „Hitachi“ projektą, kurio tikrai nepavešime, tai uždėsime dar vieną akmenį ant valstybės kaklo. Ir ilgam laikui“, – sakė politikas.
Taip pat jis stebėjosi, kad prezidentė neišsakė savo nuomonės skalūninių dujų žvalgybos klausimais.
„Manau, kad tai yra labai svarbus nacionalinio saugumo klausimas. Nacionalinis saugumas yra ir ekologinė situacija šalyje. Ji esmingai pasikeistų, jeigu „Chevron“ imtųsi tirti ir net eksploatuoti telkinius, kurie yra Žemaitijoje. Tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, – kalbėjo P. Gylys. – Deja, tos pozicijos negavome. Tik žinome, kad prezidentė iš esmės „Chevron“ remia. Klausimas – ką reikėtų remti iš tikrųjų? Reikėtų remti nacionalinį interesą.“
