„Drąsos kelio” frakcija: Seimas prisiėmė atsakomybę pats nustatyti
N. Venckienės buvimo vietą
2013 m. gruodžio 3 d.
Seimo specialioji tyrimo komisija dėl pagrindo N.Venckienei pradėti apkaltos procesą ištirti nepradėjusi dirbti susidūrė su sunkumais. Lapkričio 27 d. komisijos pirmininkas V. Saulis kreipėsi į „Drąsos kelio” frakciją prašydamas informuoti Seimo narę Neringą Venckienę apie rengiamą komisijos posėdį.
Seimo frakcija „Drąsos kelias” komisijos pirmininkui atsakė, kad numatydami šią situaciją iš anksto ir inicijavo Seimo nutarimą Nr. XIIP-1206, kuriuo siūlė paraginti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nedelsiant pradėti Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos procesą, taip neišvengiamai nustatant tiek jos gyvenamą vietą, tiek įrodant Seimui jos atžvilgiu pateiktų kaltinimų pagrįstumą. „Drąsos kelio” frakcijos pozicija labai aiški: prokuratūra, atsakinga už šią susidarusią nenormalią politinę situaciją, įvėlusią į ją visą Seimą, privalo iki galo atlikti savo pareigas. Tačiau frakcijos argumentų Seimas neišgirdo ir š. m. lapkričio 26 d., atmesdamas inicijuotą nutarimą dėl N.Venckienės ekstradicijos ir priimdamas nutarimą sudaryti komisiją dėl jos apkaltos, pats prisiėmė atsakomybę nustatyti N.Venckienės buvimo vietą ir pareigą teisiškai tinkamu būdu pranešti apie jai inicijuojamą apkaltos procesą – rinkėjų valios kvestionavimą.
„Drąsos kelio” frakcija primena Komisijai: pagal LR Konstitucijos 31 str. 6 dalį, pagal LR Seimo statutą bei pagal esminį tarptautinį žmogaus teisių principą asmuo privalo turėti teisę į gynybą, o tai reiškia jis turi būti tinkamai ir laiku informuotas apie jam keliamus kaltinimus ir prieš jį pradėtą apkaltos procesą.
Taip pat pagal LR Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir jau vykusius apkaltos Seimo nariams procesus akivaizdu, kad Seimo narį kaltinti šiurkščiai pažeidžiant Konstituciją galima tik tuomet, jei aiškiai įrodyta, jog jis Seimo posėdžių nelanko be pateisinamų priežasčių. Frakcija „Drąsos kelias” yra įsitikinusi, kad deramai nepranešus Seimo nariui apie jam vykdomą apkaltą ir neišklausius jo ar jo atstovo, neįmanoma nustatyti, dėl kokių – teisėtų ar neteisėtų priežasčių jis nelanko Seimo posėdžių.
Frakcija „Drąsos kelias” taip pat Komisijai primena, kad LR Seimas, reaguodamas į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2011-01-06 byloje „Paksas prieš Lietuvą” konstatavo, kad nuolatinis ir negrįžtamas draudimas R. Paksui ir kitiems apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintiems asmenims eiti parlamentines pareigas yra neproporcingas ir todėl buvo pažeistas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis, pradėjo LR Konstitucijos keitimo procedūrą, po kurios tik ir paaiškės, kuriam terminui po apkaltos pašalintas Seimo narys negalės vėl kandidatuoti į Seimą. Todėl frakcija giliai įsitikinusi, kad kol ši procedūra nebaigta, kol į Lietuvos Respublikos teisę nėra perkelta ši svarbi tarptautinės žmogaus teisių norma, o tai reiškia, kad LR Konstitucinio Teismo nutartys prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarčiai, tol nedera rengti bet kokių naujų apkaltų bet kokiam Tautos atstovui. Priešingu atveju, tai prilygtų situacijai, kai, tarkim, žmogus nuteisiamas kalėti teisiškai neįteisinus kuriam laikui, nors žinoma, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisių normoms.
