į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Seimo laikinąją komisiją dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės
2013-03-06, Kaunas
Štai jau penkti metai visa aktyvi Lietuvos visuomenė stebi Lietuvos Respublikos
teisėsaugos neįgalumą, tiriant ir nagrinėjant rezonansines bylas. Dvigubų standartų
taikymas visų lygių teisėsaugos institucijose tapo įprastu dalyku, taikant Aukščiausiojo
Teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko G. Kryževičiaus plačiai nuskambėjusią
teismuose taikomą “gerąją praktiką”, ką patvirtina 2010 m. sausio 21 d. Seimo teisės
ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad “šiuo metu tiek konstitucinis, tiek įstatyminis
prokuratūros teisinio statuso reglamentavimas suponuoja situaciją, kad prokuratūra
visais aspektais iš esmės yra nepriklausoma institucija, kuri pati save ir kontroliuoja.”
Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus garsi frazė, kad N. Venckienė yra
“pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje”, dar tuo metu kai N. Venckienė
buvo teisėja, yra tiesioginis nurodymas būsimiems prokurorų sprendimams kurpiant
bylas, bei teismams neobjektyviai ir tendencingai spręsti visas bylas susijusias su
Neringos Venckienės asmeniu, kas šiuo metu ir daroma. Ar teisinėje valstybėje, po
tokio Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasisakymo būtų galima patikėti N. Venckienės
likimą teismams, kai ji pati kovoja prieš šią ydingą teisinę sistemą? Ar teisinėje
valstybėje toks pareigūnas galėtų likti aukštose Aukščiausiojo Teismo pareigose,
ar būtų nedelsiant tautos atstovybės atstatydintas, o jam rekomendaciją teikęs
pareigūnas arba teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininką atstatydinti arba atsistatydintų
pats.
Ši neleistina ir susirūpinimą kelianti padėtis valstybėje turi būti ryžtingai išspręsta
nedelsiant, siekiant ne deklaruojamos, o iš tikrųjų teisinės valstybės. Ar leistina
teisinėje valstybėje atmesti visuomenės garbių piliečių, signatarų, Konstitucijos kūrėjų,
žymių teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų, kaip Visuomeninės komisijos atliktą tyrimą
ir pateiktas išvadas dėl 2012 metų gegužės 17 d. smurto įvykių Klonio gatvėje, o
palikti tik susikompromitavusios bei 15 proc. visuomenės pasitikėjimo teturinčios
teisėsaugos?
Nesprendžiamos problemos ir toliau didina visuomenės nepasitikėjimą teisėsaugos
sprendimais vadinamojoje pedofilijos byloje, nusinešusioje ne vieną gyvybę, kuri iš
esmės iki šiol neištirta dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės. Kyla natūralus klausimas, ar
ši “byla žudikė” nereikalauja dar vienos aukos.
Pažvelgus kelis dešimtmečius atgal prieš politiškai neįtinkančius asmenis buvo
susidorojama, kriminalizuojant jų kovą su sistema. Tas faktas, kad buvusiai apygardos
teismo teisėjai, o dabar Seimo narei N. Venckienei staiga inkriminuojama dešimtys
baudžiamųjų veikų leidžia konstatuoti, kad byla POLITINĖ, tačiau kriminalizuojama,
norint užslėpti politinį jos pobūdį, nes veikiama principu, kad “duokite žmogų, o bylą
sukurpsime”.
Gerbiamieji, jūs turite teisę negerbti savęs, bet privalote gerbti Lietuvos valstybę ir jos
įstatymus, tuo labiau, kad jūs priimate sprendimus valstybės vardu.
Todėl būtina, kad Laikinoji Lietuvos Respublikos Seimo komisija dėl Neringos
Venckienės neliečiamybės prijungtų prie bylos nesumontuotą vaizdo medžiagą, kuri
atskleistų kas iš tikrųjų vyko 2012 m. gegužės 17 d. Klonio g. 5, Teleičių k. Kauno raj.
bei Visuomeninės komisijos 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui Garliavoje
ištirti išvadas.
Priede: 1. 2012 m. birželio 21 dienos Visuomeninės Komisijos 2012 metų gegužės 17
dienos smurto aktui Garliavoje ištirti išvados
2. 2013 m. vasario 20 dienos Visuomeninės Komisijos 2012 metų gegužės
17 dienos smurto aktui Garliavoje ištirti Kreipimasis
Partijos “Drąsos kelias” vardu
Jonas Varkala
