Iš tiesos.lt Iš Veidaknygės
Kadaise iš LDK į Maskvą perbėgęs prasilavinęs žmogus Ivanas Peresvetovas aiškino maskvėnų didžiajam kunigaikščiui Jonui Žiauriajam, kad valstybės neįmanoma valdyti be rūsties (bez grozy), be teroro. Lietuvos didikai tuomet teigė priešingai: valstybei valdyti būtinas žmoniškumas.
Deja, to žmoniškumo Lietuvos valstybei vis pristinga – tiek anksčiau, tiek dabar. Valstybės institucijos, Maskvos pavyzdžiu, vis griebiasi prieš lietuvius rūsties – parodomųjų patyčių.
Kazys Boruta, 1948-aisiais sėdėdamas sovietų lageryje, taip prisiminė 1933- iuosius: „Pagaliau ateina teismo diena. Mus išveda į kalėjimo kiemą, surakina poromis grandinėmis, – aš patenku į porą su Kaziuku Jakubėnu, – ir išvaro, apsuptus sargybos, viduriu gatvės į teismą. Grandinės čerkši ant rankų, stipriai sugniauži kumštį ir aukštai iškeli galvą. Praeivių buvo maža gatvėse. Iš tolo pamačiau prie teismo rūmų žmoną Oną su vežimėliu. Toks apmaudas staiga širdy pakilo ir taip sugniaužiau surakintos rankos kumštį, kad net gyslos persitempė”. Tąsyk įkalintą K. Borutą viešai užsistojo Kazys Binkis, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Dar neseniai su Leonidu Donskiu reikalavome, kad iš atkurtos Lietuvos Respublikos kalėjimo būtų paleista metus be teismo kalinta ir Rusijos saugumiečių Vilniuje tardyta jauna mergina Eglė Kusaitė, prieš kurią mūsų VSD ir prokuratūra buvo nukreipusios visą savo ir Maskvos rūstį. Šiandien Eglė Kusaitė po patirtų valstybinių patyčių tebesigydo kalėjime gautą sunkią tiuberkuliozės formą.
„Vilnius – gailestingumo miestas”, – sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Lietuva – Europos valstybė”, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ir niekaip negaliu suprasti, kodėl gailestingumo mieste ir Europos valstybėje pristinga gailesčio dviems seneliams, kurie iš Lietuvos pareigūnų neprašo nieko daugiau, tik jų augintos, iš jų namų valstybės vardu „paimtos” ir penkerius metus nematytos vaikaitės nuotraukos.
Kodėl jiems Lietuva rūsti kaip Maskva?
Iš tiesos.lt
Iš Veidaknygės
