Birželio 17 d. sukanka 6 metai ir 1 mėnuo nuo Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo prieš vaiką ir taikius žmones. 2012 m. gegužės 17 d. įvykdytas Deimantės Kedytės pagrobimas iš gimtųjų namų yra iki šiol valstybės dangstomas nusikaltimas. Nusikaltime dalyvavo 240 Lietuvos valstybės pareigūnų – tai oficialioji statistika. Nei vienas iš jų nėra nubaustas. Šio nusikaltimo pagrindinė auka – aštuoniametė mergaitė iki šiol jau virš šešerių metų yra laikoma paslaptyje. Lietuvos teisinė sistema viską apvertė aukštyn kojom: tuos, kurie tapo šio šiurpaus nusikaltimo aukos, pavertė „nusikaltėliais”, iškeldami begales absurdiškiausių bylų su dar absurdiškesniais kaltinimais ir nuteisdami neteisingais nuosprendžiais. ir visa ši beprotybė Lietuvos valstybės pateisinta, kaip „ teismo sprendimo, sugrąžinant vaiką motinai, vykdymas”. Šis Lietuvos valstybės nusikaltimas įtraukė į savo pinkles ir kitą valstybę, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas, nes, melagingai kaltinant Neringą Venckienę, 2012- ųjų gegužės 17 d. gynusią nuo smurto ir prievartos dukterėčią Deimantę Kedytę, Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos yra prašomos išduoti Lietuvai N. Venckienę, pasitraukusią su sūnumi į JAV dėl pavojaus gyvybei. O tai, jog pavojus gyvybei buvo ir lieka – tai visai neišsigalvojimas (būtent taip bando įtikinti Amerikos teisėsaugą Lietuvos prokuratūra). Kaltinimų turinys ir kiekis liudija, kad vykdomas susidorojimas su žmogumi. Norime priminti, kad Neringa Venckienė 2012-aisiais pati buvo Lietuvos teisėja ir pati oficialiai prašė, kad dukterėčios perdavimas motinai būtų tiesiogiai transliuojamas viešai. Ji pati norėjo, kad pareigūnų, o to pačiu ir jos pačios reakcijos, veiksmai ir žodžiai būtų vieši. Ji pati norėjo, kad neliktų vietos jokioms interpretacijoms. Ji pati norėjo, kad Lietuvos žmonės matytų ir girdėtų, kaip Lietuvoje vykdomas valstybės teisingumas. Tuomet į tokį N. Venckienės prašymą LRT tuometinis vadovas Audrius Siaurusevičius reagavo pasišaipydamas rusišku žodžiu „bespredelas koks”.
Deja, jau šešeri metai mes žinome tik tiek, kad daugeliu preigūnų kamerų nufilmuotas „vaiko perdavimas” yra įslaptintas. Iš tiesų tas gegužės 17-osios įvykis Kauno rajono Garliavos Klonio gatvėje įslaptintas dėl nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį sunkumo, o ne dėl mažamečio vaiko asmens veido neatskleidimo viešumai. Technologijų pagalba, nebūtų sunku, neatskleidžiant veido, parodyti 2012 ųjų gegužės 17 d. esmę ir tiesą. Lietuvos valstybė tą tiesą slepia jau 73 mėnesius!
Mes tą tiesą matėme savo akimis. Todėl kalbame apie ją garsiai. Todėl kalbame ypatingai garsiai, nes melas tyčiojasi iš pažintos tiesos ir mūsų, mačiusių 2012-jų gegužės 17-osios tiesą apie Drąsiaus Kedžio dukrą Deimantę Kedytę…
Mes nieko nepamiršome!
