Birželio 17 d. sukanka 5-eri metai ir vienas mėnuo po Lietuvos smurto Garliavoje prieš silpną 8-erių metų Vaiką. Prieš mergaitę. Prieš dukrą. Prieš Deimantę Kedytę. Viltingai laukiame agresyviosios ir negailestingos, uniformuotos ir apsiginklavusios neteisingumu ir neapykanta nekaltų žmonių atžvilgiu Lietuvos atsiprašymo ir nuodėmės ištaisymo.
Kiekvieną 17-ą kalendorinę mėnesio dieną primename pasauliui, kad dar tebėra teisiami visiškai nekalti žmonės, Garliavos Klonio gatvėje privačiame Laimutės ir Vytauto Kedžių kieme patyrę valstybės smurtą. Mes primename apie tai, kad likusioji Lietuva nesusitaikytų su melu, tebepilamu į paprastų žmonių protus ir sielas. Primename tam, kad sąžinės Lietuva, kurią savo gyvenimais kūrėme, išliktų.
Nes tikroji Lietuva yra dainuojanti Lietuva.
Agresyvi ir paryčiais vaikus iš Gimtinės grobianti Lietuva visada buvo idiotizmo, beprotybės ir pragaro skolinys. Gaila kiekvieno, kas pasirašo už tokią Lietuvą. Gaila kiekvieno, apsisprendusio tapti skoliniu…
