Smurtas prieš katalikų kunigą (2012 05 17)
2014 m. gruodžio mėn. 9 d. 9:00 val. Kaišiadorių apylinkės teisme, kaip visada, prasidėjo dar vienas Garliavos šturmo liudytojų, kaltinamų trukdymu antstolio veiklai ir antstolio įžeidimu, teismo posėdis. Posėdžio pradžioje teisėjas G. Kaulakis pasiteiravo prokuroro G. Gailevičiaus, ar jau gautas gegužės 17-osios dienos policijos instruktažo įrašas (šio įrašo praėjusiame posėdyje paprašė advokatai). Prokuroras atsakė, kad jau yra kreiptasi į Policijos departamentą ir tenai jo ieškoma.
Posėdis neužtruko, nes iš numatytų apklausti keturių pareigūnų į teismą atvyko tik Ričardas Venskus, šiuo metu dirbantis apsaugoje. Gegužės 17-ąją jis dirbo rinktinės „Vytis” specialistu.
Atsakinėdamas į teisėjo klausimus, R.Venskus pasakojo, kad jam, kaip būrio vadui, gegužės 16 dieną buvo duotas įsakymas surinkti žmones. Jų grupei buvo išdalinta antiriaušinė apranga, atliktas instruktažas, jo metu parodytos žmonių, kurie esą gali susideginti, nuotraukos. Vėliau pareigūnai išvežti į Kauną. Kaune dar kartą jiems buvo perskaitytas instruktažas, jo metu pasakyta, kur vykstama, bet nepaaiškinta nieko konkretaus, buvo akcentuojama, kad reikės padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Į kiemą atvykę pareigūnai susikoncentravo ties įėjimu į namą. Žmonių, pasak R.Venskaus, buvo ne per daugiausiai – apie 200.
Teisėjas: „Ką jie veikė?”.
G.Venskus: „Buvome iškeikti visais įmanomais žodžiais, keiksmažodžiais ir t.t.“
Teisėjas: „Kaip jūs patekot į kiemą. Ar niekas netrukdė?“
G.Venskus: „Bijau sumeluot. Į kiemą įėjom normaliai…“
Teisėjas: „Ką matėt kieme?“
G.Venskus: „Riksmai, klyksmai, keiksmai mūsų atžvilgiu…“
Teisėjas: „Jie stovėjo, sėdėjo…?“
G.Venskus: „Meldėsi galbūt, sakyčiau… kažkas buvo religinio pobūdžio… Stovėjom toliau, pamačiau, kad kolegos pradėjo nešti suolą, kėdes… ir mes nešėm. Padėjome pašalinti žmones, kurie stovėjo prie pat įėjimo durų, kad netrukdytų antstolei…“
Teisėjas: „Iš ko gavote tokį nurodymą?“
G.Venskus: „Kaip sakant, suolus išnešėm, tai buvo bendrai duota iš vadovybės – patraukti žmones nuo įėjimo, nes jie kliudė antstolei…“
Teisėjas: „Ar matėte antstolę, kai atvykote į kiemą?“
G.Venskus: „Taip“.
Teisėjas: „Jūs ją pažįstate?“
G.Venskus: „Iš matymo“.
Teisėjas: „O kitų asmenų kartu su antstole nebuvo?“
G.Venskus: „Buvo“.
Teisėjas: „Tai iš kur žinote, kad ji antstolė?“
G.Venskus: „Iš televizijos žinau. Ne per toliausiai buvau, ji ėjo prieky mūsų“.
Teisėjas: „Ar buvo asmenims pranešta, kas atvyko?“
G.Venskus: „Šiaip… – stojo ilga tyla. – Buvo… Bijau sumeluot, man atrodo buvo įspėti žmonės laikytis rimties… Kažkokia speciali technika buvo“.
Teisėjui pasidomėjus, ar galėjo žmonės žinoti, kas atvyko, G.Venskus atsakyti negalėjo. Liudininkas nematė, kad kas stumdytų antstolę, nuo žmonių nenukentėjo, tačiau pats, naudodamas fizinę jėgą, žmones šalino ir perduodavo iš rankų į rankas. Pats sulaikė porą trejetą asmenų.
Teisėjas: „Ar galite juos atpažinti šioje salėje?“
G.Venskus: „Ne“.
Vėliau pareigūnai, pasak liudytojo, atitraukę visus žmones nuo namo, persigrupavo ir atsistojo nugara į namą, ir jau nieko nebematė. Tik iš žmonių reakcijos suprato, kad išnešama mergaitė…
Teisėjas: „Ar visą laiką galėjote stebėti antstolę?“
G.Venskus: „Ne, ten buvo chaosas“.
Advokatas A.Novikovas: „Koks buvo triukšmo lygis?“
G.Venskus: „Reikėjo kalbėti garsiau. Buvo galima perrėkti. Jie kalbėjo maldas, dainavo… Gal didesnis triukšmas pakilo tada, kai šalino kliūtis“.
Kai buvęs pareigūnas atvyko į kiemą, suolai jau buvę sustatyti, tačiau jis nematęs, kas tai padarė.
Į advokatės Jolantos Ramoškienės klausimą: „Jei jūs negirdėjote, kad atvyko antstolė, ar žmonės galėjo tai žinoti“, pareigūnas atsakė, kad „taip, nes jie ją turėjo pažinoti iš televizijos ir spaudos“.
Adv. J.Ramoškienė: „Aš nežiūriu telvizijos, neskaitau spaudos. Ar galiu žinoti, kad tai antstolė?“
R.Venskus: „Iš lūpų į lūpas…“
Pasak liudytojo, prie įėjimo į namą stovėjo apie 15–20 žmonių, o jis pats buvo 5 metrai nuo jų. J.Ramoškienei pasidomėjus, ar tiems žmonėms buvo kas nors pasakyta, buvęs pareigūnas negalėjo atsakyti. Jo argumentas buvo tas, kad be antstolės žodžio jie nieko nebūtų darę, o per instruktažą esą jiems sakė, jei bus komanda pašalinti kliūtis, jie privalės tai vykdyti.
Adv. J.Ramoškienė: „Ar jūsų antsolė paprašė pašalinti kliūtis. Ar jūs pats savarankiškai sprendėte…?“
R.Venskus: „Nebuvo konkrečiai pasakyta imti tą žmogų ar imti tą. Kas buvo prie įėjimo, visi buvo patraukti…“
Kieme stovėję suolai, anot liudininko, praeiti netrukdė ir komandos juos išnešti nebuvo, tačiau, kadangi visi juos nešė, tai ir R.Venskus nešė. Nors netrukdė, bet nešė. O žmones nešė todėl, kad jie buvo užstoję duris.
Adv. pad. T.Tomkus: „O kas jums konkrečiai davė nurodymą pašalinti žmones?“
R.Venskus: „Čia visi va taip darė, antstolės nurodymas…“
Adv. pad. T.Tomkus: „Tai suolus tempėt, nes nešė kiti? Taip?“
R.Venskus: „Taip“.
Adv. pad. T.Tomkus: „Tai gal ir žmones tempėt ir nešėt, nes nešė kiti?“
R.Venskus: „Nu taip. Nes antstolės konkretūs žodžiai pašalinti žmogų“.
Adv. pad. T.Tomkus: „O gal ne iš antstolės, iš kažko kito gal girdėjote?“
R.Venskus: „Nesinaudojome ryšio priemonėmis…“
Adv. pad. T.Tomkus: „Tai ar galiu aš teigti, kas jūs vedėte žmones, nes vedė kiti?“
R.Venskus: „Praktiškai taip“.
Adv. A.Venckus: „Aš manau, kad turėjo būti antstolės nurodymas. O jeigu jo nebuvo? Tai kam tuos žmones tampėte?“
R.Venskus: „Negaliu atsakyti“.
Adv. A.Venckus: „Bet jūs patvirtinote, kad tokio nurodymo negirdėjote. O instruktaže jums buvo akcentuojama, kad jums reikia vykdyti būtent antstolės nurodymus“.
R.Venskus: „Na, taip…“
Adv. A.Venckus: „Kaip galite teismui paaiškinti savo teiginius – aiškinote, kad antsolė ėjo prieš jus visada, bet jūs eidami iš paskos šalinote kliūtis, kurios jai trukdė patekti į namą?“.
Salėje juokas…
R.Venskus: „Paskui, kai išsirikiavome, antstolės aš nemačiau… Mes jau tada nebuvome šalia…“
Adv. A.Venckus: „Tai kam tuos žmones traukėte, jei jos nebuvo šalia?“
R.Venskus: „Reiškia, buvo antstolės nurodymas… Kolegos vykdė, todėl mes irgi vykdėme“.
Adv. A.Venckus: „Kaip suprast: reiškia, buvo? O gal nebuvo…? Gal kolegos irgi vykdė nieko negirdėję?“
R.Venskus: „Tada taip išeina…“
Dėl ko buvo šalinami žmonės nuo laiptų į antrą aukštą bei nuošaliau nuo durų esančių vitrininių langų, R.Venskus taip pat pasakyti negalėjo. Pasak jo, jie tiesiog vykdė vyresniojo nurodymus, dirbo prie laiptų, išvedinėjo žmones. Buvo duotas nurodymas išvesti porą asmenų… Asmenys sulaikyti buvo dėl to, kad buvo įtariami neblaivumu ir pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Taip parašyta ir jo tarnybiniame rašte.
Adv. A.Venckus: „Kokių teisėtų reikalavimų žmonės nevykdė?“
R.Venskus: „Buvo prašomi palikti teritoriją“.
Adv. A.Venckus: „O kodėl jie turėjo palikti teritoriją?“
R.Venskus: „Paaiškinsiu. Jie buvo ne vieną kartą prašomi palikti teritoriją ir vis sugrįždavo. Čia yra pažeidimas“.
Adv. A.Venckus: „O kas draudžia žmogui būti privačioje valdoje, išeiti, ateiti? Ar čia pareigūnai sprendžia tokius dalykus?“
R.Venskus: „Man buvo duotas nurodymas ir aš jį vykdau“.
Adv. A.Venckus: „Jums nesvarbu teisėtas, neteisėtas – davė nurodymą ir vykdote? Jūs antstolės nurodymų negirdėjote?“
R.Venskus: „Kad nemeluot… gal viena ausim girdėjau…“
Adv. A.Venckus: „…tai pasakykite, ką ta viena ausimi girdėjote?“
R.Venskus: „…pašalinti kliūtis, nes trukdoma vykdyti teismo sprendimą“.
Adv. A.Venckus: „Jūs tai asmeniškai girdėjote?“.
R.Venskus: „Negaliu to teigti…“.
Kitas teismo posėdis įvyks 2015 m. sausio 14 d. 9.00 val. Kaišiadorių apylinkės teisme.
Iš tiesos.lt
