Birželio 6 d. taip vadinamas aukščiausias teismas paskelbė dar vieną nuosprendį Laimai Kedienei.
Šio teismo kolegijai pirmininkavo tok teisėjas Eligijus Gladutis, kuris pasižymėjo jau suklastodamas pedofilijos bylos nutartį Panevėžio apygardos teisme
Lietuvos aukščiausiojo teismo (Lat) atstovė žiniasklaidai Dovilė Bružaitė perdavė šio teismo vadovų atsakymą “Laisvo laikraščio” redakcijai į klausimus, kodėl šio teismo teisėjas Elidijus Gladutis labai grubiai klastojo savo nutartis, nutraukdamas vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą.
T.y. Lat buvo nusiųsti tokie paklausimai šio teismo teisėjui E.Gladučiui
Jūs pirmininkavote kolegijai Panevėžio apygardos teisme, kuri 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad “kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“
Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl jūs negalėjote analizuoti to, ko nebuvo.
Klausimas – ką jūs analizavote ir kodėl taip grubiai suklastojote savo nutartį?
Kas jūsų prašė to daryti arba privertė parašyti tokią nesąmonę?
Nejaugi galvojate, kad už savo veiklą neteks atsakyti?
Ar būtent už tokią veiklą jūs ir buvote paskirtas LAT teisėju?
Nekantrai laukiam jūsų paaiškinimu
pagarbiai – Aurimas Drižius, Laisvo laikraščio redaktorius
Vakar gavome jau minėtos Bružaitės atsakymą:
„Laba diena,
atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad teismas, vadovaudamasis Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklėmis, patvirtintomis Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2), teikia tik su jo veikla ir bylomis susijusią objektyvią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų paklausime išdėstyti klausimai yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, į juos atsakymai nebus teikiami”.
Tokiu atsakymu Lat vadovai pripažino, kad jie puikiai žino, kad Gladutis suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, tačiau kartu jie pasiuntė redakciją labai toli, nes vadinamasis aukščiausias teismas už nieką neatsako, ir niekam neatsiskaito.
Redakcijos pateikti klausimai yra pagrįsti labai objektyviais duomenimis, kuriuos labai lengva patikrinti, paėmus jau minėtą teisėjo E.Gladučio nutartį.
T.y. Panevėžio apygardos teismo teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis dar 2010 m. pabaigoje nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“.
Nors toje pedofilijos byloje telefoninių išklotinių tarp minėtų asmenų apskritai nebuvo, nes prokuratūra tos medžiagos neįdėjo, teisėjai nieko nebijodami suklastojo savo nutartį įrašydami, kad jie „išanalizavo“ tuos telefoninius pokalbius, kurių net neturėjo.
Tokia teisėjų savivalė dabar atima žadą, tačiau tada niekas, išskyrus Neringą Venckienę, į tai neatkreipė dėmesio. Beje, šią nutartį priėmusios kolegijos pirmininkas Eligijus Gladutis vėliau prezidentės Dalios Grybauskaitės rūpesčiu 2014 m. buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju.
Tai, kad jos koloegos taip grubiai klastos savo nutartį, Neringa Venckienė išgyveno itin skausmingai. Interviu „Laisvam laikraščiui“ ji sakė : „Tiesą sakant, pačias didžiausias savo viltis siejau su apygardos teismo teisėjais. Maniau, kad jie kvalifikuoti, protingi, įsigilins į mūsų skundus ir juos patenkins. Tikėjausi, kad L. Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai, ji bus nuteista, o mažametė mano brolio dukrelė augs saugi. Bet de ja!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pasityčiojimas iš teisingumo ir visiškas ignoravimas mažametės atstovų prašymų bei motyvų. Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar – spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!.. Gal ir negalima linkėti kitiems blogo, bet aš norėčiau, kad šie trys teisėjai: Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis išgyventų tai, ką išgyveno mano brolis Drąsius, mano tėvai ir aš. Kad šių teisėjų vaikai ar anūkai išgyventų tai, ką išgyveno mano brolio dukrelė!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus. Tačiau ką šie teisėjai išanalizavo ir ką jie tyrė, jeigu byloje nėra galimų prievartautojų telefoninių pokalbių duomenų? Nesuprantu, kaip galima apygardos teismo teisėjui rašyti tokį melą?!.. Į nagrinėjamą bylą A. Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių išklotinės neįdėtos. Kaip teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika pasakė – telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai, todėl jis, neva nenorėdamas apkrauti bylos, jų neįdėjo“.
Tas pats LAT teisėjas E.Gladutis nuteisė ir Laimą Kėdienę, Drąsiaus Kedžio motiną
Birželio 6 d. kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą uždaruose teismo posėdžiuose, atmetė nuteistosios Laimutės Kedienės skundą.
„Teisėjai“ nusprendė, kad anūkės močiutė ir senelis, kalbėdami apie anūkę prievartavusius pedofiljus, ir naudodami žodį „pedofilas“, ją tvirkino.
Nors policijos sekliai buvo įrengę pasiklausymo aparatūrą Kedžių namuose dar 1999 m., tikėdamiesi išgirsti, kur yra Drąsius Kedys, jie kelis metus klausėsi tik senukų pokalbių apie išprievartautą anūkę, ir koks baisus pedofilų klanas. Nieko panašaus, kad jie būtų išgalvoję pedofilijos skandalą, policijos sekliai per daugelį metų neišgirdo.
Tada kažkokiam gudruoliui toptelėjo mintis, kad reikia keltis bylas seneliams – neva jie, kalbėdami apie „pedofilus“, ją tvirkino.
Taip ir buvo padaryta – užteko kelių etatinių liudininkų, kurie sakė, kad jie neva girdėjo, kai Kedienė prie anūkės kalbėjo apie „pedofiljus“, ir tokie teisės gigantai, kaip Eligijus Gladutis, mielai ją nuteisė.
Itin kvailai atrodo LAT išvedžiojimai apie sunkią močiutės „nusikalstamą veiklą: „Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovai su visomis jos formomis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatyti nuteistosios veiksmai buvo nesuderinami su vaiko teisėmis į apsaugą ir globą, būtinomis jo gerovei užtikrinti, pasižymėjo negatyviu poveikiu mažamečio vystymuisi, todėl pagrįstai pripažinti tvirkinamaisiais.
Nuteistosios kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pavojingos veikos, nukreiptos prieš mažametę, darymo metu buvusia situacija, jų interpretavimas kaip pateisinančių minėtus veiksmus apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip siekis sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir niekaip nepaneigia šios veikos pavojingumo. Teisėjų kolegija, spręsdama apie nuteistosios atliktų veiksmų tvirkinamąjį pobūdį, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą: pokalbiai su mažamete seksualinio pobūdžio temomis, vartojant vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius, seksualinę orientaciją ir seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius, amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan. Pavojingi veiksmai prieš mažametę tęsėsi ilgą laiką; šie veiksmai buvo ne pavieniai, o sistemingi, realiai neigiamus padarinius mažametei galintys sukelti žodžiai vartoti tendencingai; seksualinio pobūdžio temomis su nukentėjusiąja bendrauta intensyviai, reikalaujant pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes; tokių pavojingų veiksmų neatsisakyta net ir matant, kad nukentėjusioji tiems pokalbiams priešinasi, jie kelia mažametei nepasitenkinimą; amoralūs pasakymai buvo tiesiogiai nukreipti prieš 5–6 metų amžiaus vaiką, kurio psichika lengvai pažeidžiama. Tokio pobūdžio pavojingas bendravimas turėjo įtakos mažametės psichologinei būsenai. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, minėti veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajai esant artimoje aplinkoje, kuri yra įtaigesnė, nes pagrįsta artimais ryšiais, pasitikėjimu, emociniu prieraišumu. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistoji, žinodama, jog nukentėjusioji yra mažametė, atliko pavojingus veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį jos vystymąsi“.
