2013 m. gruodžio pabaigoje pasirodė Remigijaus Šimašiaus straipsnis „Kas vertas „Metų sraigtelio” ir „Metų smegenų” prizo?” Minėtame straipsnyje R.Šimašius neva apžvelgia 2013-uosius ir siūlo skirti „Metų sraigtelio” ir „Metų smegenų” apdovanojimus. Rašinėlyje nurodo, kad nominantus atrinko labai subjektyviai kartu su daugybės žmonių pagalba. Tarp „Metų smegenų” patenka teisėjas Audrius Cininas: už tai, kad net apie sunkiausią bylą ir teismo darbą sugeba kalbėti tiesiai, aiškiai, atvirai ir paprastai.
2014 m. sausio mėnesį dienos šviesą išvydo dar vienas R. Šimašiaus straipsnis „Metų smegenys 2013” ir „Metų sraigtelis 2013” nugalėtojai”. Straipsnyje R.Šimašius nurodo, kad yra įsitikinęs, kad, norint gyventi geriau, mums trūksta trijų dalykų: laisvės (ir atsakomybės – kaip jos dalies), sveiko proto, drąsos naudotis pirmais dviem. Kaip ir reikėjo tikėtis, tarp „Metų smegenų” nugalėtojų pateko A.Cininas.
Sutinku su R.Šimašiaus žodžiais, jog metų sandūra – tinkamas laikas padėkoti už gerus darbus, o taip pat – pasidaryti išvadas, kad nekartotume blogų.
Deja, kai kurie darbai, tokie mieli ir artimi R.Šimašiui, kaip nuosprendis pedofilijos byloje ir teisėjo A.Cinino komentavimas, persikelia iš 2012 m. į 2013 m. R.Šimašius pamiršo, kad teisėjas A.Cininas nuosprendį priėmė 2012 m. Galima visiškai suprasti R.Šimašių, nes svarbūs ir sielai brangūs įvykiai visada atrodo lyg vykę vakar. Deja, R.Šimašiaus nuomonė apie teisėją A.Cininą, kad jis sugeba kalbėti tiesiai, aiškiai, atvirai ir paprastai, gali būti įvertinta priešingai – nuosprendis pedofilijos byloje neįtikino.
Kodėl neįtikino?
Nuosprendyje analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė. Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo pedofilija aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.
Teisme nei prokuroras, nei teisėjai net nebandė aiškintis, kodėl L.Stankūnaitė keitė parodymus, kodėl jos parodymai nesutampa su jos tėvų, kaltinamojo parodymais.
Teisėjai nuosprendyje remiasi ir daugybę kartų kartoja I.Čėsnienės išvadą, bet nesiremia kitomis psichologų išvadomis, kurios patvirtina mažametės parodymų teisingumą. Nuosprendyje nepaminėta, kad I.Čėsnienę rekomendavo A.Ūso iškviesta į apklausą psichologė N.Grigutytė. I.Čėsnienė, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas bylos lapas 66), šioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?).
Nesiremiama byloje esančia 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (1 tomas, bylos lapas 75-78) išvada, kurioje atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas”, „laižo liežuviu”, „laižė daug kartų”, (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną”, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena”, Andrius „raudonas”, „storu pilvu”, jis „prašė, kad laižyčiau” (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima”. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nestebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus. Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog Kedytė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Kedytei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams.
Nesiremiama 2009-12-01 specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analize, kurioje konstatuojama, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu.
Nei žodžiu neužsiminta nuosprendyje apie 2009-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame nurodyta, kad mažametės atžvilgiu jos filmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Mažametė nebuvo savo tėvo įžeidinėjama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymiai. D.Kedys klausinėdamas savo dukros ir tai nufilmuodamas veikė siekdamas apsaugoti dukros interesus (8 tomas, bylos lapas 144-145).
A.Cininui jokio įtarimo nesukėlė duomenys pedofilijos byloje, kad kaltinamasis pedofilija A.Ūsas, turtingas verslininkas, Seimo pirmininko V.Muntiano visuomeninis padėjėjas, nupirkęs L.Stankūnaitei automobilį „Mercedes Benz” ir išnuomavęs jai butą, važiuoja į Petrašiūnus nurašyti skaitiklių duomenis, kad slapta nuo L.Stankūnaitės galėtų kas mėnesį užsidirbti 50 litų.
Esu įsitikinus, kad norint priimti ir aiškinti nuosprendžius bylose, norint steigti nominacijas ir apdovanoti kitus, pirmiausia reikia sveiko proto įvertinti bylos medžiagą ir patį save. Ne kas nors kitas, o būtent Remigijus Šimašius labiausiai vertas „Metų palydovo 2010”, „Metų išdaviko 2011″, „Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje 2012” ir „Metų varžto 2013” arba „Trūksta varžto” apdovanojimo.
Taigi apdovanojimų Liberalų sąjūdžio aktyvistui Remigijui Šimašiui galima būtų suteikti ne vieną:
- „Metų palydovo 2010”: už tai, kad prieš mirtį keliu lydėjo kaltinamąjį pedofilija Andrių Ūsą;
- „Metų išdaviko 2011“: už tai, kad, būdamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministru, išdavė informaciją apie Baltarusijos opozicionieriaus, žmogaus teisių gynimo organizacijos “Vesna” vadovo Alesio Beliackio bankų sąskaitas;
- „Ūso kvapo Liberalų sąjūdyje 2012”: už tai, kad iki 2012 metų slėpė informaciją apie kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso pusbrolio Vytauto Ūso narystę Liberalų sąjūdžio partijoje, kuriai priklauso ir R.Šimašius;
- „Metų varžto 2013” arba „Trūksta varžto”: už tai, kad įvykius iš 2012-ųjų metų perkėlė į 2013-uosius.
Neringa Venckienė
