Iš tiesos.lt
2016 metų sausio 7 d., kaip jau įpratę, ir vėl rinkomės Kaišiadorių apylinkės teisme. Į posėdį atvyko ir nukentėjusioji antstolė Sonata Vaicekauskienė bei du liudytojai policijos pareigūnai – Artūras Zabulėnas ir Andrius Norvaiša. Labiausiai nukentėjusio per 2012 metų gegužės 17 dienos įvykius „Lietuvos ryto” žurnalisto Nerijaus Povilaičio ir vėl nebuvo – nuo rudens jis beveik nerodo akių teisme.
Posėdžio pradžia užtruko, nes gerą valandą vėlavo vieno iš teisiamųjų advokatas J.Kvaraciejus. Matyt, nuo šalčio neužsivedė automobilis.
Prasidėjus teismo posėdžiui, vienas teisiamųjų paprašė teismo leisti teisiamiesiems pagerbti mirusiojo Vido Petraičio atminimą tylos minute (jis mirė 2015 metų gruodžio 15 dieną – kitą dieną po teismo posėdžio), mat ne visi teisiamieji galėjo sudalyvauti laidotuvės ir ne visi apie tai žinojo. Tačiau teisėjas G.Kaulakis užprotestavo pareikšdamas, kad pagerbimais galima užsiimti viešuose renginiuose, o ne teisme.
Pats teisėjas G.Kaulakis pranešė, kad apie V.Petraičio mirtį teismas sužinojo prieš Naujausius metus, gruodžio 18-ąją, ir paklausė, ar yra kokių nors prašymų.
Tuomet pasisakė advokatas Aidas Venckus. Priminęs BK 3 straipsnį, pagal kurį vienam iš teisiamųjų mirus, teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą tęsti bylos nagrinėjimą, turėtų priimti sprendimą dėl velionio V.Petraičio, nes BK įstatymas nenumato galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą, kuriame kaltinamuoju laikomas miręs asmuo.
Teisėjas G.Kaulakis pasakė, kad bylą nagrinėti galima, jei yra prašymas. Bet kadangi tokio prašymo nėra, A. Venckaus teigimu, šitas klausimas negali būti neišspręstas, nes BK trečiasis straipsnis nurodo, kad procesas negali vykti:
„BK proceso 3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas:
7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;”
Teisėjas paprieštaravo: esą procesas gali vykti, tačiau su tuo ir vėl nesutiko advokatas A.Venckus argumentuodamas tuo, kad jei šiandien procesas vyks, tai vyks ir prieš velionį Vidą Petraitį.
Teisėjas pasidomėjo: ar advokatas atstovaująs Vidui Petraičiui? Aidas Venckus atsakęs, kad ne, tačiau tai nėra svarbu, nes vis tiek reikia vadovautis įstatymais. Kolegos argumentus palaikė ir buvęs a.a. Vido Petraičio advokatas Tautvydas Tomkus. Jis papildė, kad procesas gali būti arba nutrauktas, arba vykti toliau, jeigu V.Petraičio artimieji norėtų jį reabilituoti, tačiau tai reikalinga išsiaiškinti ir teisėjas ar prokuroras turėtų išaiškinti artimiesiems jų teisę pasinaudoti įstatymu. Teisėjas G.Kaulakis argumentavo, kad artimieji žinoję apie baudžiamąjį procesą, tačiau nei prokuroras, nei teismas jokių žinių iš artimųjų negavo.
Pasirodo, teisiamųjų artimieji turi žinoti baudžiamojo proceso įstatymus, o gal net apskritai studijuoti teisę, kad išmanytų visas savo teises teismo procese, net jeigu jis nėra prieš juos, o prieš jų artimuosius. Štai taip. Todėl visiems rekomenduoju nuo rytdienos imti mokytis teisės. Maža kas gali gyvenime nutikti.
Advokatas T.Tomkus teismui priminė tai, kas ir taip, atrodytų, aišku: mirus artimam žmogui, jo giminėms paprastai nerūpi, ką reikės sakyti teismui, nes tuo metu žmonės ne tik išgyvena netektį, bet jų laukia ir visi laidotuvių organizavimo rūpesčiai, o šiuo atveju – tuo labiau, nes jos įvyko prieš pat didžiąsias šventes. Kita vertus, advokato manymu, tokia artimųjų teisė privalo būti užtikrinta, nes artimieji gali siekti V.Petraitį reabilituoti. Prisiminkime kad ir a.a. A.Ūsą… Kaip dėl jo iš kailio nėrėsi ne tik artimieji, bet ir teisėjai, o prokuroras ėmėsi net advokatauti kaltinamajam. Oho, kaip visi stengėsi. O čia – visiškas abejingumas…
Prokurorui Ričardui Gailevičiui irgi buvo tas pats – jis norėjo bylos nagrinėjimą tęsti.
Tačiau advokatas Aidas Venckus pacitavo straipsnį „Teisėjas, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti, kad giminės jomis pasinaudotų“ ir nurodė, kad duomenys apieV. Petraičio mirtį buvo paskelbti viešame registre 2015 m. gruodžio 18 d. Vadinasi, buvo daugiau nei pusę mėnesio ir per tą laiką prokuroras arba teisėjas tiesiog privalėjo V.Petraičio artimuosius informuoti apie jų teisę prašyti tęsti bylos nagrinėjimą, kad žmogus būtų reabilituotas. Deja, nebuvo gauta duomenų, kad tai buvo atlikta. Tačiau tai vis tiek turi būti padaryta: teismas arba pats turi tai atlikti, arba turi pavesti tai prokurorui, nes jei artimieji norės velionį reabilituoti, jie turės susirasti naują gynėją, nes dabartinio advokato įgaliojimai nutrūko.
A.Venckui vienbalsiai pritarė visi likę advokatai. Todėl teisėjui G.Kaulakiui neliko nieko kita, kaip įpareigoti prokurorą R.Gailevičių iki sausio 20 d. informuoti velionio artimuosius apie jų teises.
Tad sausio 14 dieną numatytas teismo posėdis neįvyks.
Taigi, šį kartą buvo pasielgta pagal įstatymą: a.a. Vidas Petraitis nebuvo teisiamas kartu su gyvaisiais. Jam pasisekė. Kitaip nei a.a. Drąsiui Kedžiui – jis jau seniausiai nuteistas be teismo ir apjuodintas prieš visą Lietuvą, nors jam gyvam esant niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai padarius nusikaltimą ir nebuvo jokios įsiteisėjusios teismo nutarties, įrodančios jo kaltę.
Tačiau nagrinėjant vadinamąją Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės bendrininkavimo bylą teisme prieš keletą metų miręs Drąsius Kedys traktuojamas kaip žudikas, jį žudiku vadina ir Lietuvos žiniasklaida. Taigi nekaltumo prezumpcija Drąsiui Kedžiui negalioja – teismui užtenka prokurorų žodžių, kad jis kaltas, ir jis jau kaltas.
Išties mirusį žmogų galima nuteisti ir be teismo – jam juk niekas neatstovauja ir neatstovaus. Jis ir neapsigins… Ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, sakanti, kad žmogus nekaltas, kol teismas neįrodė jo kaltės, čia ne prie ko – viską valdo prokurorai.
Iš tiesos.lt
