Iš laisvaslaikrastis.lt dr. Jonas Ramanauskas
Deimante, ar esi gyva?
Čia yra pasakojimas apie Deimantę, mažą mergaitę, tuomet gal 8 metukų, kaip Lietuvos gintarėlį nuo Baltijos krantų, kuri ilgą laiką patyrė didžiulių nepelnytų skriaudų. Deimantės skaudus likimas persipynė su Lietuvos valdžios veiksmais, Lietuvos paprastų žmonių pozicija ir pagaliau dviejų Kedžių ir Venckų šeimų nepavydėtinais likimais. Konkrečiai dabar kalba eina apie Deimantės tetos, jos globėjos Neringos Venckienės likimą, jos ekstradiciją į Lietuvą, nes ją nori iš JAV išsireikalauti Lietuvos valdžia už nusikaltimus, kurių ji nepadarė.
Pirmiausiai reikia pabrėžti Lietuvos valdžios poziciją buvusios apygardos teisėjos, buvusios Lietuvos parlamento (Seimas) narės atžvilgiu. Lietuvos valdžios kaltinimai N.Venckienei augo kaip kokia lavina ir pasiekė net 39 kaltinimus, kaip kokios pasaulio lygio nusikaltėlės. Ko gero valdomos spaudos publikacijų, smerkiančių N.Venckienę ko gero dar niekas ir nesuskaičiavo. Tai tiesiog gal precedento neturintis žmogaus ujimas, kai dar žmogus nėra nuteistas. O kai jau atėjo laikas pateikti įrodymus apie tuos 39 nusikaltimus JAV teisėsaugai dėl ekstradicijos, tai iš tų 39 nusikaltimų pasidarė 13, po to 6, po to 4 ir dabar net nežinau kiek, gal galų gale ir nė vieno neliks? Kaip tie nusikaltimai galėjo išnykti be jokių teismų? Reiškia tai nebuvo tikri nusikaltimai, o tikriausiai tų nusikaltimų ir iš viso nebuvo. Kaltinimų problema yra tame, kad reikia visuomenę apdoroti, kad N.Venckienę parodyti didžiausia nusikaltėle ir taip paruošti pagrindą jos nuteisimui teisingumo nepripažįstančiuose teismuose. Kaip visuomenės ir valdžios propagandinio apdorojimo pavyzdį galiu pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Alvydo Skuodžio susirašinėjimą. Tai yra paskelbta 2018-04-09 straipsnyje „Švietimo ir mokslo min-ISTERIJA“ (http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-svietimo-ir-mokslo-min-isterija/). Šiame straipsnyje yra parodyta toji neapykanta, kuri be pagrindo sklinda iš Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo. Propaganda duoda tokį rezultatą. O juk Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojas nėra joks bylos žinovas, joks teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnas. Manytina, kad tikrai išsilavinęs asmuo. Tai jeigu net tokie asmenys yra taip stipriai propagandiškai apdoroti, tai kas tuomet yra atsitikę ir su visa visuomene?
Dabar Neringa Venckienė yra sulaikyta JAV ir laukia savo ekstradicijos į Lietuvą už nusikaltimus, kurių nepadarė, už tai, kad didvyriškai gynė, kaip įstatyminė globėja, savo brolio Drąsiaus Kedžio dukrą Deimantę, kai pačio tėvo pastangos apginti dukrą nuo pedofilų pasibaigė jo mirtimi. Man pakanka viešų įrodymų, kad Deimantę gynęs tėvas Drąsius Kedys yra brutaliai nužudytas. Tai parodo viešos nuotraukos ir kartu valdžios neleidimas nepriklausomam ekspertui dalyvauti medicininėje ekspertizėje nustatant D.Kedžio mirties priežastį. Tai reiškia, kad Lietuvos valdžia supranta savo kaltę ir nori ją paslėpti. Valdžia D.Kedį kaltino teisėjo Jono Furmonavičiaus nužudymu ir savo dukrelės Deimantės apmokymu dėl pedofilijos paliudijimo. Tokie kaltinimai yra nelogiški, nemotyvuoti, nes tėvui visiškai nėra reikalo apmokyti savo dukrelę pedofilinių parodymų jeigu jam reikia nužudyti teisėją. Kaip žinia tėvas D.Kedys turėjo nusistatymą ir pagrindą teisinėmis priemonėmis apginti savo dukrelę ir nubausti kaltus. Teisėsauga ir teisėtvarka netinkamai vykdė savo pareigas. Žymiai didesnė tikimybė, kad pats D.Kedys buvo pagrobtas ir nužudytas, tam, kad jam suversti nužudymų kaltę, ką net daugybę kartų į mūsų galvas kišo Lietuvos spauda.
Pasakojimas apie Deimantę yra paremtas vieša informacija, faktais, samprotavimais ir išvadomis. Nepaprasta istorija. Nepažįstu nė vienos iš tų šeimų, nedalyvavau jokios akcijose, todėl pabandysiu papasakoti šią istoriją kaip pašalinis stebėtojas iš toli ir pačiu sąžiningiausiu būdu kaip galiu. Svarbiausia yra tiesa. Man teko stebėti visus šiuos įvykius tik internetinėje erdvėje. Suinteresuotas esu tik TIESA, nes norisi atsikuriančioje Lietuvos valstybėje tiesos ir teisingumo.
Gal prieš 10 metų spaudoje pradėjo pasirodyti straipsniai, kuriuose buvo nevienareikšmiai informuojama apie tuos įvykius. Po kiek laiko atsirado ir supratimas, kad Kedžių ir Venckų šeimos siekia apginti Deimantę teisinėmis priemonėmis. Ir iš tikro šeimos turėjo tam pagrindą, nes turi savo šeimoje patyrusių teisininkų. Pati Neringa Venckienė buvo apygardos teisėja, jos vyras advokatas, o brolis Drąsius Kedys verslininkas, tėveliai darbštūs Lietuvos žmonės. Gerus vaikus išauklėjo ir išmokslino. Todėl šeima aiškiai pasirinko teisinės gynybos kelią. Jokių nusikaltimų toms šeimoms iki tol nebuvo nei inkriminuota, nei pripaišyta. Taigi jokios kriminalinės istorijos iki tol nebuvo, jei atmesti šmeižto laviną.
Pradėjo aiškėti, kad Deimantės tėvas Drąsius Kedys jau apie 90 kartų, kai kur rašo 200 kartų, kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas, kad pradėtų tyrimą, surastų kaltus ir nubaustų Deimantės skriaudikus. Žinoma, kad D.Kedžiui juridinius dokumentus padėjo rašyti jo sesuo apygardos teisėja N.Venckienė. Dėl to buvo kaltinama ir N.Venckienė, kuriai, taip suprantu, kad juridiškai pagelbėti savo broliui jau inkriminuojama kaip nusikaltimas. Valdžiai labiau patinka bejėgiai, lengviau sudoroti. O teisėsaugos institucijos elgėsi taip, kaip neturėtų elgtis teisinėje valstybėje. O Deimantė, gal net pati tuo laiku būdama mažutė, apie 8-rių metukų, galėjo net nesuprasti ką su ją daro suaugę vyriškiai. Matydamas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos neatlieka savo darbo pagal įstatymus, tai atėjo momentas, kai pats tėvas Drąsius Kedys pats labai delikačiai, labai atsargiai, pats atliko ir nufilmavo savo mažametės dukros apklausą ir patalpino ją internete, teko tą video ne kartą stebėti. Jokio dirbtinumo tuose parodymuose nemačiau. Deimantė tėvui pasakojo tikrus ir tikrai nemalonius dalykus. Mergaitės parodymai kiekvieną padorų žmogų įtikina, kad Deimantė yra trijų pedofilų skriaudžiama visa tai matant ir žinant jos mamai Laimai Stankūnaitei, jos bute ir kitose vietose. Taigi byla įgavo viešumą. Padorūs žmonės neliko abejingi, savo laiką, lėšas aukojo tam, kad apginti Deimantę, kad neleisti jos toliau skriausti. Tai tuos jautrios sielos padorius žmones dalis žiniasklaidos ilgą laiką vadino paniekinamai patvoriniais, violetiniais. Ir galų gale Lietuvos valdžia tiems žmonėms pradėjo kelti bylas, juos teisiškai persekioti.
Matydami, kad teisėsauga neatlieka darbo tinkamai, galimai pati šeima pradėjo tą reikalą tyrinėti, viešinti, bandė surasti kaltuosius, tai yra atlikti teisėsaugos darbą. Suprantama, kad tai gerokai supykdė teisėsaugininkus, nes tuo būdu jie parodomi labai neigiamai, kaip neatliekantys savo pareigų.
Ne viskas taip juodai atrodo. Visgi dalis žiniasklaidos siekė pateikti visuomenei galimai objektyvią nuomonę. Man tą nuomonę formavo įvairūs video ir juos lydintys garsai, nes video yra faktai, o ne kažkieno žodinės interpretacijos, nuomonės. Kartu reikia pastebėti, kad retkarčiais ir teisėsauga pasielgdavo sąžiningai, tačiau į tai buvo nekreipiama dėmesio, net teismo sprendimai nebuvo vykdomi, ekspertų išvados ignoruojamos. Konkrečiai nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl Deimantės mamos L.Stankūnaitės paskelbimo įtariamąją. Ignoravo.
Pačios Deimantės paliudijimas savo tėvui yra vienas iš pirmųjų video užfiksuotų paliudijimų.
Lietuvos valdžia taip pat savo iniciatyva su ekspertų pagalba apklausė Deimantę ir ekspertai psichologai nustatė, kad Deimantė kalba tiesą, pasakoja tikrus dalykus ir nelinkusi meluoti. Todėl savo tiesos žodžiu, savo paliudijimu, Deimantė pasidarė labai pavojinga pedofiliniams nusikaltėliams. Jie siekė perimti mergaitę į savo rankas.
Pirmas bandymas pagrobti Deimantę
Pirmas valdžios bandymas perimti Deimantę į savo rankas įvyko 2012 metais kovo 23-čią dieną, kai policija, kartu su Deimantės mama Laimute Stankūnaite atvyko į N.Venckienės namus, su vaikų teisių apsaugos pareigūne Andželika Vežbavičiūte. N.Venckienė buvo tuo metu Deimantės įstatymu nustatyta globėja. Ši pareigūnė A.Vežbavičiūtė pamačiusi ypatingai grubų Deimantės mamos L.Stankūnaitės elgesį siekiant ją išplėšti iš įstatyminės globėjos, sustabdė tą procesą ir pareikalavo grobikus išsinešdinti.
Deimantė visomis savo jėgomis stengėsi nepatekti į grobikų rankas, nesugrįžti į savo mamos namus, nes ji pati pačiu tikriausiu būdu, kaip tiesioginė liudytoja ir nukentėjusi, suprato ir priešinosi tam. Būtent vaiko, Deimantės, elgesys akivaizdžiausiai parodo, kur jam yra didžiausias jai žinomas pavojus ir todėl, kaip ir kiekvienas gyvis, saugojosi nuo to pavojaus visomis išgalėmis.
Filmuota medžiaga tai įrodo tiems, kurie turi akis, protą, sąžinę. Tačiau tai jokie įrodymai Lietuvos valdžios atstovams. Tik vienintelė Lietuvos valdžios pareigūnė, vaikų teisių specialistė, Andželika Vežbavičiūtė didvyriškai atliko savo įstatyminę ir labai žmogišką pareigą, apsaugojo tuo laiku Deimantę nuo pagrobimo, nutraukė grubų pagrobimo vykdymą.
2012-05-07 profesionalūs vaikų ir paauglių psichiatrė ir medicinos psichologė diagnozavo „Potrauminio streso sutrikimą“ ir rekomendavo „Griežtai vengti traumuojančių situacijų, ryškesnių aplinkos, prižiūrinčių žmonių pasikeitimo. Kategoriškai neleistinas fizinės – emocinės prievartos naudojimas“ ir t.t.
Deimantės pagrobimas
Gydytojų rekomendacijos nepadėjo, Lietuvos valdžia neapsiribojo ir labai skubėjo planuoti ir veikti dar kartą, kad beprecedentiškai grubiai pagrobti teisingai apie savo skriaudą liudijančią Deimantę siekiant sužlugdyti pedofilijos bylą, kurios nagrinėjimo terminas artėjo.
Mačiau video, kai generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio pavaduotojas Renatas Požėla instruktuoja policininkus, kaip jie turi elgtis, kai dar kartą bus šturmuojami N.Venckienės namai. Pagrindinė instruktažo mintis, darote ką norite, viskas bus pateisinta aukštesnės valdžios. Taip realiai vėliau ir įvyko. Kitus liudininkės Deimantės pagrobimo plano elementus buvo galima pamatyti juos vykdant.
Ir taip atėjo 2012 metų gegužės 17-os ankstus rytas, kai Lietuvos prezidentė buvo Čikagoje, NATO viršūnių susitikime. Taip ir daromos specialios operacijos, kad pridengti LR prezidentės Dalios Grybauskaitės „nekaltumą“ šiame žiauriame susidorojime.
Į Garliavą, Klonio gatvę pradėjo rinktis gausios policijos pajėgos, viso 240 policininkų. Ten pat buvo ir taikiai susirinkę Lietuvos piliečiai, Deimantės gynėjai, saugotojai, žmonės su širdimi, protu ir sąžine. Per televiziją buvo tiesiogiai transliuojama. Po to, vėliau stebėjau tą televizijos įrašą internete ir aptikau, kad svarbiausios 15 sekundžių buvo jau iškirptos. Tai tas laiko intervalas, kai advokatas G.Černiauskas ir L.Stankūnaitė ant savo rankų, skausmingai sukryžiavę kojas, neša Deimantę į autobusiuką, o Deimantė siaubingai rėkia prašydamasi Lietuvos pagalbos. O greta vaikštinėjantys tai vadinami policininkai „nemato ir negirdi“, kokia jėga yra panaudojama prieš Deimantę, kai teismo spendime buvo aiškiai pasakyta nenaudoti jėgos. Taigi taip vadinama policija UŽTIKRINO jėgos panaudojimą prieš Deimantę. O ar tai reiškia teismo sprendimo vykdymą?
Atvykusi policija su jais elgėsi labai grubiai. Operacijai vadovavo antstolė Sonata Vaicekauskienė. Vienas iš epizodų, parsigriovę vyriškį daužė jo lytinius organus su šautuvo buože. Kaip neprisiminsi Rainių miškelio tragedijos, kaip raudonieji nusikaltėliai kankino politinius kalinius. Kaip neprisiminsi, kaip NKVD kankino mūsų didvyrį, partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą išplėšdami jo kiaušinėlius. Tai dabar tie taip vadinamai policininkai tik šautuvo buože daužė vyriškio lytinius organus. Teko internete matyti kaip keli liūtai užpuolė kitą liūtą, tai vienas iš jų taip pat siekė iškąsti užpulto liūto lytinius organus. Taigi taip vadinami policininkai elgėsi ne kaip žmonės, o kaip laukiniai gyvuliai. Trypė, kaip okupantai, Lietuvos trispalvę vėliavą. Tempė žmones ir suiminėjo, nors jie nesipriešino. Veržėsi į N.Venckienės namus, nors tam neturėjo teismo sankcijos. Teisėja N.Venckienė tuo metu turėjo Konstitucijos garantuojamą neliečiamybę. Tačiau tai nesutrukdė policijai įsiveržti į jos namus, labai skausmingai užlaužti jos rankas, kad mama L.Stankūnaitė galėtų atplėšti Deimantę nuo Neringos apsikabinto kaklo ir ją visomis išgalėmis besipriešinančią ir net ne savo balsų rėkiančią, prašančią žmonių pagalbos. Tikriausiai Deimantė savo širdimi jautė, kad į pražūtį buvo nešama. Ir čia Lietuvos valdžia niekaip nė truputėlio nemato jokio nusikaltimo. Jokio tyrimo nebuvo atlikta, nes policijos banditams buvo pažadėtas imunitetas.
Taip Deimantė šaukėsi pagalbos, kad kiekvieną širdį turintį žmogų negali palikti abejingu. Tas pagalbos šauksmas yra pats tikriausias įrodymas, kuri pusė yra kalta nedvejotinai. Toliau matome video, kaip advokatas G.Černiauskas kartu su mama L.Stankūnaite išneša iš N.Venckienės namų skausmingai klykiančia Deimantę su skausmingai sukryžiuotomis kojomis. Deimantę nusinešė į automobilį. Staiga kitame, kaip supratau, advokato G.Černiausko patalpintame video, parodoma, kad Deimantė ant savo mamos kelių staiga nurimo, nustojo klykti, būk tai viskas gerai. Tačiau neatkreipė dėmesio į to elgesio ir pokalbio turinį: matome, kad mergaitė suglebusi, seilės bėga ir klausia ji savo mamytės: kodėl pas mane aštuonios rankutės? O L.Stankūnaitė atsako: todėl, kad lauke apsiniaukę ir lyją.
Ir čia galima pereiti prie kito Deimantės pagrobimo epizodo. Studijuojant video aptinkama nauja vaiko teisių specialistė, su guminėmis pirštinėmis iki alkūnių, kad laikyti chemikalais prisodrintą antklodę, kurią, manau, kažkuriuo laiku, jai užmetė ant galvelės ir per kokį 15 sekundžių besiginanti ir klykianti Deimantė pasidarė suglebusi jau automobilyje. Tai parodo, kad prieš Deimantę galimai panaudoti stipriai veikiantys chemikalai, kitaip tariant Lietuvos valdžia iš anksto suplanavo cheminę ataką prieš nuskriaustą Deimantę, galimai perdozavo. Po to Deimantės jau niekas nematė tiesiogiai, o tai ką matė galimai jau nebuvo Deimantė. Policija užtikrino sėkmingą, valdžios suplanuotą, cheminę ataką prieš nuskriaustą Deimantę.
Dar vienas pagrobimo epizodas. Policija įsiveržusi į neliečiamybę turinčios teisėjos ir įstatyminės globėjos N.Venckienės namus pirmiausiai nusuko video kameras tam, kad nebūtų galima vizualiai pamatyti Lietuvos valdžios vykdomo nusikaltimo. Tačiau padarė nedidelę klaidą, išliko garso takelis, pagal kurį nesunkiai galima suprasti vaikų teisių apsaugos specialistės ir kitų antiįstatyminius veiksmus Deimantės atžvilgiu.
https://www.youtube.com/watch?v=RQYlGgZMrGs
Dar vienas svarbus pagrobimo epizodas. Teisėjas V.Kondratjevas teismo nutartyje, kad ir leidęs paimti Deimantę, kartu pabrėžė, kad jėgos naudoti negalima prieš mažametę mergaitę, Deimantę. Tačiau video aiškiai parodo, kad buvo panaudoti labai grubi jėga. Tuo tarpu Lietuvos teismas nutarė, kad advokatas G.Černiauskas nenešė Deimantės, jos nelietė, kai tuo tarpu video parodė, kad yra tiksliai atvirkščiai. Taigi teismu Lietuvoje pasitikėti nėra jokio akivaizdaus pagrindo. Galime pasiklausyti kaip Lietuvos valdžios požiūriu yra reaguojama, kai grobiant Deimantę Kedytę yra nenaudojama jėga: Labanoro Giria Published on Jun 26, 2012.
Kitame to pačio pagrobimo epizode girdime, kai vaikų teisių specialistė reikalauja Deimantės apsispręsti eiti su ja „dabar arba po minutės“, kai Deimantė jau daug kartų žodžiu ir dokumentuose buvo patvirtinus, kad nori gyventi su savo teta globėja N.Venckiene. Į vaiko pageidavimus, norus buvo absoliučiai neatsižvelgta. Tikslas aiškus, pagrobti pagrindinę liudytoją, kad negalėtų teisme liudyti apie savo patirtą skriaudą.
Tačiau svarbiausiai yra pati pedofilijos byla, prieš kuriai įvykstant ir buvo pagrobta Deimantė. Tą pačią dieną, kaip buvo vykdomas Deimantės pagrobimas iš Danijos turėjo atvykti vaikų teisių specialistai, kad ištirti situaciją. Tačiau tokios teisės jiems nebuvo suteiktos. Tai kaip ten yra toje byloje tai nežinau, tačiau iš spaudos esu perskaitęs faktą, kad teisme, kurio teisėju buvo Andrius Cininas, Deimantė, kaip nukentėjusi nebuvo visiškai apklausta. Iš spaudos žinomas teisėjo A.Cinino paaiškinimas, kad Deimantės „atmintis ištrinta“. Tai kaip atrodo vaikas, žmogus, kurio atmintis ištrinta? Kas tą atmintį ištrynė Lietuvoje, kieno nurodymu ištrynė? Taip pedofilijos byla, kai jau neliko pagrindinio liudytojo, nukentėjusios Deimantės, gali būti teisingai išnagrinėta? Tokio teismo sprendimas – pedofilijos nebuvo. Nebėra tų faktų liudytojo. Tuo tikslu ir buvo pagrobta Deimantė, kad jos neliktų. Tai dabar Lietuvos valdžia ir siekia N.Venckienės ekstradicijos, kad ir jos neliktų.
Policijos veikla
Policija žinojo, kad eina padėti antstolei vykdyti teismo sprendimą, kuriame nurodyta nenaudoti jėgos prieš mažametę Deimantę. Policija savo funkcijų visiškai neatliko. Policija užtikrino, kad būtų labai saugiai panaudota jėga prieš mažametę mergaitę, policija užtikrino, kad būtų labai saugiai, nenunuodijant vaikų teisių specialistės, panaudoti cheminę ataką prieš Deimantę, kuri iš klykiančios stresinės situacijos per kelias sekundes suglebo ir prakalbo taip, kaip aukščiau aprašyta.
Policija veikė ne kaip policija, kuriai privalu užkardyti nusikaltimus, o policija veikė kaip banditai, patys darė nusikaltimus ir liko nenubausti. Niekas jų nusikalstamų veikų netyrė.
Automobilis maksimaliai greitai spruko iš įvykio vietos su L.Stankūnaite, Deimante ir advokatu G.Černiausku. Taigi aiškiai matome, kad advokatas G.Černiauskas fiziškai dalyvavo skubiame teismo sprendimo vykdyme ir naudojo fizinę jėgą prieš mažametę Deimantę.
Šiuos skaudžius įvykius nagrinėjo ir visuomenėje žinomų teisininkų visuomeninė komisija „Garliavos įvykių ištyrimui ir teisiniam įvertinimui“, kuri įvertinusi virš 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatavo, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką. Komisija konstatavo ir konkretizavo 7 tokius atvejus.
Deimantės likimas, ar dar gyva?
Lietuvos valdžios pozicija Deimantės atžvilgiu yra teigti, kad ji yra įslaptinta pagal liudytojų apsaugos programą, todėl niekam nevalia apie tai žinoti, nei tetai N.Venckienei, nei Deimantės seneliams Laimai ir Vytautui Kedžiams, o taip pat -L.Stankūnaitės tėveliams.
Neabejingų Lietuvos žmonių grupelės kiekvieno mėnesio 17-ą diena renkasi prie LR Prezidentūros ir klausia JE Prezidentės Dalios Grybauskaitės „Ar dar gyva Deimantė?“. Jau taip vyksta ir žiemą ir vasarą ir rudenį ir pavasarį, tačiau LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė nė karto neišėjo pakalbėti su tais padoriais žmonėmis, nors jos jau yra visumoje per 6 metus paklausta 73 kartus. Lietuvos parlamentas (Seimas) taip pat tyli, nieko nežino. Taip LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri yra 1991 metais pabaigusi kursus Vašingtono DC Georgetown universitete, o taip pat 1988 metais yra apsigynusi mokslo disertaciją Visuomeninėje akademijoje prie Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto, nesirūpina nuskriausto ir pagrobto vaiko likimu.
Lietuvos garsi disidentė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė 2018-01-13 dieną iš Seimo tribūnos, girdint visiems Seimo nariams, Vyriausybės nariams, JE Prezidentei, o taip pat girdint užsienio valstybių diplomatams, pasakė įspūdingą kalbą apie Deimantę ir taip pat klausė apie Deimantę, jos likimą. Po N.Sadūnaitės paklausimo JE Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsikabinusi N.F. Sadūnaitę pasakė, kad ji nežino ir nežinojo, kur yra Deimantė. O paklausti tų, kurie žino, gal nė nesusiprato? Paklausti ir atsakyti nesugeba ir Parlamento (Seimo) pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, o taip pat ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tai kas nors vis tiek turi žinoti kur yra Lietuvos valdžios pagrobta ir pradanginta Deimantė, nes tai tarptautinis pradanginimo nusikaltimas.
Kadangi šį klausimą viešose informacijos šaltiniuose stebėjau iš toli labai ilgą laiką, tai pavyko surinkti gal būt antrinius įrodymus apie Deimantės likimą.
Kai valdžia nežino, kur jie padėjo banditiškai pagrobtą mergaitę, tai belieka paklausyti tų, kurie žino ir tai viešai pasakė. O pasakė tie, kurie yra priešingoje stovykloje, tai yra pasakė tokios valdžios pozicijas remiantys asmenys, kurie yra labai priešingai nusiteikę prieš N.Venckienę. Todėl yra pagrindo jais tikėti.
Pasiklausykime žinomos Lietuvos ryto žurnalistės “L. Lavastė: Stankūnaitė paliko dukters kapą ir liko vienintelė gyva liudininkė 2013-08-25” (https://www.youtube.com/watch?v=SnRQx8OUP_U). L.Lavastė sako (nuo 2:18 min.) sako “Bet Stankūnaitei turbūt šitą istorija niekada nesibaigs. Nes pirma jinai paliko tėvus, jinai paliko artimus žmones, jinai paliko savo dukters kapą čia, jos sesers vaikas neteko mamos ir jos istorija niekada nesibaigs.”
Taigi matome, kaip ir tame video, kad iš daugelio buvusių liudytojų, o šiuo metu dviejų autentiškų liudytojų liko tik viena, tai yra pati Laimutė Stankūnaitė. Jau tada 2013 metų rugpjūčio 25 dieną tas jau buvo kurį laiką žinoma L.Lavastei. Taigi tyčia ar netyčia yra atskleista tai, kad L.Stankūnaitės dukra Deimantė jau yra kape. Kaip žinome sesuo N.F.Sadūnaitė norėtų sužinoti, kur yra Deimantės kapelis tam, kad padėtų gėlių ir pasimelstų.
Paklausykime ką sako ir Laimutės Stankūnaitės tėvelis Stasys Stankūnas, ką jis apie tai žino? LRytas.lt yra paskelbęs 2018-02-22 video “Stasys Stankūnas apie Neringos Venckienės ekstradiciją: „Faktas malonus“ (https://www.youtube.com/watch?v=1b8pquVhYME). S.Stankūnas ( 0:10 min. iki 0:22 min.) sako: “Nu tai pagalvokit per, per tokius žmones prarasti savo dukrą, vieną ir antrą, abi anūkes, kad šeima sudaužyta nuo iki. Visas gyvenimas aukštyn kojom.”
Pasiaiškinkime S.Stankūno naudojamų žodžių prasmę. S.Stankūnas aiškiai sako, kad prarado savo dukrą, Violetą, kuri, kaip žinome iš spaudos, buvo nušauta. Taigi tėvas savo dukters netektį dėl mirties įvardina žodžiu “prarasti”. Ir tai teisingas įvertinimas, nes kai žmogus numiršta, mes jį prarandame iš gyvųjų tarpo. Tačiau tėvelis S.Stankūnas tą patį žodį panaudoja ir antros dukros Laimutės atžvilgiu, o taip pat tą patį žodį panaudoja ir savo abiejų anūkių, tame tarpe ir Deimantės Kedytės atžvilgiu. Galima daryti prielaidą, kad tėvas S.Stankūnas žino ką kalbą ir kam linkęs suversti kaltę. Taigi galima daryti išvadą, kad dvi S.Stankūno dukterys ir dvi anūkės yra negyvos. O tai reiškia, kad šioje anot prokuroro “byloje žudikėje” visi autentiški liūdytojai jau negyvi – Deimantė Kedytė taip pat yra negyva. Tokios liūdnos išvados peršasi iš asmenų, kurie žino, nes jei nežinotų, tai ir nesakytų.
Su išvadomis reikia neskubėti. Geriau pasiklausykime “visažinių”. Tą pačią 2018-02-22 dieną Press Jazz TV yra paskelbtas video “Analizių analitikų įžvalgos apie žudymų ir pedofilijos istoriją” (https://www.youtube.com/watch?v=ycBhSUoO8us). “Šiuo nerimu Lietuvos analizių analitikai ir valdžios atstovai pasidalino 2016-aisiais metais, kai jiems buvo iškilusi grėsmė, kad Vidaus reikalų ministru gali tapti Povilas Gylys.”
Šiame video kalba eina apie tokį “neeilinį” įvykį ir bandoma pasijuokti, kad Vidaus reikalų ministru negali būti tada Seimo nariu buvęs Povilas Gylys. Tenai žurnalistė Rita Miliūtė klausia (nuo 0:52 min):
„Kas galėtų atsitikti, kad toks žmogus kaip Povilas Gylys taptų Vidaus reikalų ministru ir jam reikėtų kuruoti visos teisėsaugos , na ne visos , dalies teisėsaugos darbą ir tebevyksta tyrimai dėl, dėl įvairiausių dalykų, dėl tos pačios Garliavos ir t.t. ir panašiai?”
Pasimetusio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pozicija, jis net kalba apie geopolitinę grėsmingą situaciją (o juk kalbame tik apie Deimantę) galite čia taip pat pasiklausyti, Bruverio nuomonė taip pat grėsminga. Tačiau labiausiai įdomi yra žurnalisto propagandisto Rimvydo Valatkos paniekinamoji nuomonė (nuo 2:50 ):
„Garliavos patvorio kandidatu į Vidaus reikalų ministro postą….. įsivaizduojat, jei tas ministras būtų sužinojęs kur yra vaikas ir motina. Tai ar mes, tai kaip mes atrodytume kaip valstybė?”
Tai paklauskime savęs, kas gi būtų atsitikę, jeigu profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys būtų sužinojęs, kad Deimantė Kedytė gyvena saugiai, yra sveika, lanko mokyklą, tobulinasi grojime, žaidžia su vaikais ir t.t. Tikrai manau būtų apsidžiaugęs ir tikrai pranešęs abiems seneliams, N. Venskienei ir visuomenei, kad su Deimante yra viskas gerai ir kiekvienam būtų malonu tai girdėti ir didžiuotumėmės savo Valstybe.
Tačiau Rimvydas Valatka yra išsigandęs klausdamas “kaip mes atrodytume kaip valstybė? O išsigąsti galima tik todėl, kad mergaitė jau negyva arba visiškai suluošinta. Juk žinome iš pedofilijos bylos teisėjo Andriaus Cinino pasakymo : atmintis ištrinta. Negali liudyti teisme. O tai reiškia praktiškai autentiškas žmogus yra sunaikintas.
Atkreipkite dėmesį, visi aukščiau pacituoto pokalbio dalyviai, nesunku suprasti, žino tikslią informaciją apie išimtinai blogą situaciją su Deimante Kedyte, todėl visomis išgalėmis siekia apjuodinti prof. Povilą Gyly ( nors jiems visiems kartu sudėjus iki jo toli toli), kad pateisinti jo kandidatūros atmetimą į Vidaus reikalų ministro postą. Ir kaip tai gali būti, kad žurnalistai žino, o Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nežino, LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nežino ir puikiai galima suprasti, kad Saulius Skvernelis žino. Žino, be nesakys, nes gali tekti sėsti labai ilgam.
Pagalvokime ką daro banditai, kai užmuša žmogų? Banditai jį nuveža į mišką ir užkasa, arba tiesiog įbetonuoja į betoną. Ką daro banditų valdžia, kai viešai pagrobia ir sunaikina vaiką? Jie jį padaro valstybės paslaptimi. Tai kokia čia toji paslaptis, kai žurnalistai žino, valdžia nežino, o seneliams žinoti negalima.
Kas yra kaltas?
Kartais yra labai sunku nustatyti kas yra kaltas, o kartais tai visai lengvai nustatoma. Šiuo atveju reikia suprasti, kad gamtoje kiekvienas gyvis bėga nuo pavojaus, nuo skausmo, tokią savybę turi ir žmogus, o taip pat ir vaikas. Tai stebėdami 2012 kovo 23 dienos įvykius ir 2012 gegužės 17-os dienos įvykius Garliavoje, Klonio gatvėje iš filmuotos medžiagos, iš Deimantės Kedytės elgesio galima susidaryti vienareikšmišką išvadą, ji visa savo esybe siekė išvengti pavojaus, nemalonumų kuriuos patirdavo savo mamos namuose, todėl visomis išgalėmis stengėsi glaustis prie senelių Kedžių, prie Neringos Venskienės, prie sesers N.F. Sadūnaitės, kaimynų ir jai visai svetimų žmonių, tik ne prie savo mamos. Tai rodė ne tik savo prisirišimu, ne kartą išreiškė žodžiu, tame tarpe valstybinėse įstaigose užregistruotuose dokumentuose. Jautė ir suprato iš kur sklinda žmogiška šiluma, užuojauta, parama ir pasiryžimas ją ginti. Labiausiai stipriai šaukėsi tos pagalbos iš žmonių 2012 gegužės 17-os dienos rytą, galėjo jos širdelė sprogti, taip ji garsiai šaukėsi pagalbos. O Lietuvos valdžios pasiųsti BANDITAI aprengti policijos uniformomis, nužmogėję iki paskutinio UŽTIKRINO brutalios jėgos panaudojimą prieš mergaitę, kai teismo sprendime įsakmiai nurodyta nenaudoti jėgos. Jiems, kaip ir valdžiai, teismo sprendimai negalioja, kai jie net skelbiasi juos vykdą. Tie banditai užtikrino tai, ko net pasaulis nematė, “vaiko teisių specialistė” įvykdė ilgomis iki alkūnių guminėmis pirštinėmis chemine ataką, kurios pasekoje klykianti mergaitė staigiai nutilo, seilės pradėjo varvėti ir klausia savo mamytės “Kodėl pas mane aštuonios rankytės”, o mamytė “išmintingai” atsako: “Todėl, kad lauke apsiniaukę ir lyja”, kai jokio lietaus nesimato.
Žymi Lietuvos disidentė, kuriai teko gyvenime bendrauti ir su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu, taip pat dėl šių įvykių 2018-03-07 yra parašiusi savo atvirą laišką į dabartinį JAV prezidentą Donald’ą Trump’ą. Nėra žinoma, gavo ar negavo.
Netikėtai į visą šią įstoriją įsirašo JAV Atstovų rūmų narys iš Nju-Džersi valstijos Christopher Smith, kuris iniciajavo aktą “H.R. 6128 Give Judge Venckiene Her Day in Court Act.” (http://www.ekspertai.eu/jav-kongresmenas-pateike-nepalankias-istatymo-pataisas-lietuvai-del-nvenckienes/). Ponas Ch. Smith daugybę kartų geriau, tiksliau, tesiškiau ir teisingiau įvertino Neringos Venckienės didvyrišką kovą už savo brolio D.Kedžio dukros Deimantės gyvenimą ir gyvybę. Pono Ch. Smith nuomonė: “(Venckienė turi būti) giriama, o ne persekiojama už jos drąsą patraukti atsakomybėn pareigūnus ir apsaugoti savo dukterėčią”.
Lietuvos ryto TV paskelbė Lietuvos atstovų pozicijas dėl Ch.Smith rūpesčio 2018-06-17 video “Neringą Venckienę išlaisvinti iš JAV kalėjimo siekia Lietuvos draugas?” (https://www.youtube.com/watch?v=u-mMitlLx0A). Po šiuo video yra patalpintas tos tekstas: “Garsioji bėglė Neringa Venckienė sulaukė aukšto rango užtarimo – vienas Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų narys prašo stabdyti ekstradicijos procesą, registravo rezoliuciją. Lietuvos teisininkai gūžčioja pečiais – jiems sunku įsivaizduoti, kad toks politinis įsikišimas gali paminti teisinius procesus.”
Šiame video Lietuvos teisininkai parodo savo pozicijas. Teisininkas Darius Raulušaitis, kuris tuomet buvo generalinio prokuroro pavaduotoju, pasakė labai elementarius dalykus ir manau tyčia praleido momentą, kad politikas Ch.Smith nė nesiruošia daryti įtaką teismams, o ruošiasi tinkamai, kad būtų galima gintis teisme, pakeisti įstatymą, tiksliau panaikinti įstatymo spragą: ” (18) Ekstradicijos sutartis pasirašyta tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos Respublikos 2001 metų spalio 23 dieną, neleidžia teisėjai Venckienei priduoti priešingus įrodymus dėl Lietuvos kaltinimų Jungtinių Valstijų teisme, ar argumentuoti politinį motyvą.”.
Tačiau tokių dalykų nepastebėjimas parodo buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio negebėjimą suprati teisę, geriausia, kad kaltinamasis neturėtų teisės pateikti įrodymus. Kaip matome, N.Venckienės ekstradicija nėra eilinė ekstradicija, nors taip ir norėtų pavaizduoti D.Raulušaitis.
Tačiau labiausiai šlykštūs yra pono buvusio ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio žodžiai: “Na o mano asmeninėj patirtyj yra kaukianti minia Lemonte, daužanti Prezidentės langus, siūbuojant jos mašiną, kišant vaikus po ratais. Tai mano atsiminimai apie šitą minią yra na savotiška.”.
Įdomu kaip ponas Ž.Pavilionis įrodys, kad kažkas “kišo vaikus po ratais”. Teko ir man pačiam tame mitinge sudalyvauti. Jokių tokių dalykų neteko pastebėti. JE Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesustojo prie prieš Deimantės pagrobimą protestuojančių lietuvių. Tai daug pasako apie jos požiūrį į kitą nuomonę turinčius lietuvius. Apie tai yra nemažai filmuotos medžiagos internete ir niekur nėra matyti tokio fakto apie vaikų kišimą po ratais, kai prezidentę lydėjo apsauga. Apie kaltinimus Ž.Pavilioniui galima pasižiūrėti 2012-05-19 video “Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. 2012.05.18”
https://www.youtube.com/watch?v=35b_gCVEUfg
Dešimtmetį besitęsiančius įvykius aprašyti trumpai ko gero neįmanoma. Todėl leiskite pateikti vieną ypatingą epizodą tam, kad suprasti kas yra LR Parlamentas (Seimas). Seimas, siekdamas panaikinti Seimo narės N.Venckienės Konstitucijoje įtvirtintą neliečiamybę apkaltos proceso tvarka pareikalavo iš Generalinės prokuratūros, kurią tuo laiku valdė Darius Valys, o jo pavaduotoju buvo D.Rauliušaitis, filmuotos medžiagos, kuri buvo nufilmuota 2012-05-17 grobiant Deimantę. Tai Generalinė prokuratūra Seimui pateikė tik 12 sekundžių ištrauką. Toks tam tikrų 12 sekundžių įvykių iškirpimas iš viso Deimantės pagrobimo proceso, parodo, kad Generalinė prokuratūra padarė nusikaltimą atmesdama visus kitus filmuotus ir nefilmuotus tos bylos įvykius, aplinkybes, kurios galėjo būti reikšmingos apkaltos procedūrai.
Išvirkščias teisingumas: aplinkybių nuslėpimas yra labai sunkus nusikaltimas, nes iš nekalto galima padaryti kaltą, o iš kalto padaryti nekaltą.
Tokiu būdu Generalinė prokuratūra su jos generaliniu prokuroru Dariumi Valiu padarė sunkų nusikaltimą prieš Seimą ir Valstybę. O Seimas su pačiu didžiausiu malonumu tokį nusikaltimą priėmė, Dariaus Valio lauk neišvarė ir nenubaudė, ir tokiu nusikalstamu būdu atėmė iš N.Venckienės Seimo narės neliečiamybę su teise suimti.
Taigi Generalinė prokuratūra kartu su Seimu įvykdė, galimai susitarę, nusikaltimą nuslėpdami Deimantės įžūlaus ir labai grubaus pagrobimo aplinkybes. Apie labai grubų Deimantės pagrobimą galima spręsti ir iš garso takelio kuris atspindi įvykius namo viduje. Garso takelis yra publikuotas 2012-06-26.
https://www.youtube.com/watch?time_continue=6&v=RQYlGgZMrGs
Išvados: Viešos informacijos analizė rodo, kad Lietuvos valdžia negali niekam parodyti Deimantės Kedytės gyvos. Tai yra svarbi aplinkybė nagrinėjant N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą klausimą. Lietuvos valdžios reikia pareikalauti įrodyti, kad Deimantė Kedytė yra sveika ir gyva. Atpažinti Deimantę po tiek metų gali N.Venckienė, seneliai Kedžiai ir disidentė sesuo N.F. Sadūnaitė. Neringa Venckienė gynė visomis savo galiomis ir didvyriškai Deimantę, pagrindinę pedofilijos bylos žudikės (taip prokuroras pasakė) liudytoją - nukentėjusiąją, ir todėl pasidarė Lietuvos valdžios prieše ir todėl turi dabar sėdėti JAV kalėjime nepagrįstai. Tikėkimės neilgam. Į Lietuvą, esant Lietuvoje antikonstitucinei, nelegitimiai valdžiai, N.Venckienė sugrįžti negali. Nėra jokios galimybės jai turėti nepriklausomą teismą, tuo labiau, kad nėra ir tinkamo objektyvaus aplinkybių tyrimo.
JE Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei vis dar neaišku, reikia tyrimo: “Ar prieš vaiką nebuvo naudota prievarta?” Jokio tyrimo neatlikta. Tai kada LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagaliau sužinos ar prieš Deimantę buvo panaudota prievarta? Lietuvos piliečiai prie Prezidentūros jau 73 kartus yra paklausę “Ar dar gyva Deimantė”. Tačiau atsakymo nė iš vieno valdžios atstovo, nė vieno Seimo nario nesulaukta. Nesulaukė jokio atsakymo ir 2017 m. Laisvės premijos laureatė N.F.Sadūnaitė, nors to pačio paklausė iš aukščiausios Valstybės tribūnos, Seimo tribūnos girdint visiems Seimo nariams, užsienio valstybių diplomatams. Niekas negirdi ko klausiama. Tokia yra nelegitimios Lietuvos valdžios tylėjimo politika. Lietuvos laisvė nelaisvėje.
Deimantė buvo Lietuvos valdžios pagrobta dalyvaujant jos biologinei motinai, prieš kurią ir kitus davė parodymus apie savo skriaudą.
Papildomus paaiškinimus galima surasti:
2018-03-08 paskelbtame video “Lithuanian Government Elite Pedophile Scandal”
https://www.youtube.com/watch?v=QngvLypyIpo
2018-05-21 Karolio Venckaus straipsnis: “MY MOTHER, A FORMER JUDGE, WILL BE KILLED IF THE U.S. GOVERNMENT ALLOWS LITHUANIA TO EXTRADITE HER” (http://dailycaller.com/2018/05/21/former-judge-neringa-venckiene-extradition-lithuania/).
Ccornelius 2018-03-10 dar kartą publikavo Karolio Venckaus video šiek tiek kitokių pavadinimu “My family is being persecuted Mirrored from Karolis’ Channel”
https://www.youtube.com/watch?time_continue=1&v=Mn_SefwJl2A
dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
2018-06-29
