Keletas žodžių apie birželio 15 d. Laimutės Kedienės teismo posėdį K.Betingio reputacijos pakirtimo byloje, kur prokuratūra ir „nukentėjusysis” siekia panaikinti teisėjo U.Trumpulio priimtą išteisinamąjį kovo 21 d. nuosprendį.
Buvo sakomos baigiamosios kalbos. Neatvyko nei vienas žurnalistas; nei „nukentėjusysis”, nei kaltinimą bei apeliacinį skundą surašiusi prokurorė L. Zakarauskaitė; teisme šią pavadavo nematyta prokurorė, kurios vieninteliai žodžiai buvo, kad prašo tenkinti apeliacinį skundą, nes jame „labai puikiai išdėstyti visi argumentai” (šituo galima paabejoti, žinant visas kaltinimo klaidų taisymo peripetijas).
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija: A.Kisielius (pranešėjas), L.Ulbienė ir G.Dzedulionis – tas pats, kuris kadaise K.Betingį, išmestą iš Kauno apygardos prokuratūros dėl netinkamo vadovavimo ir prokuratūros autoriteto pakirtimo, grąžino į vyriausiojo prokuroro pareigas (http://eteismai.lt/byla/230547557569680/Iv-2922-365/2010).
K.Betingio advokatė V.Genaitytė savo kalboje nieko naujo nepasakė; eilinį kartą pademonstravo, kad nelabai supranta, ką reiškia terminas „tyčia”, bei kuo subjektyvi išvada iš realių faktų skiriasi nuo melagingos informacijos, V.G.: „Priėmus nepalankų nutarimą (atsisakyti pradėti tyrimą K.Betingio atžvilgiu pagal L.Kedienės pareiškimą), jis buvo apskųstas teismui; tai rodo asmens tyčią” ) Arba: „tyčia prieš žmogų susiformavo daug anksčiau, tai rodo slapto sekimo įrašai” -akivaizdžiai painioja neigiamą nusistatymą prieš asmenį su žinojimu, kad skleidžiami pramanyti dalykai. Tik vienas V.Genaitytės argumentas daugmaž atitiko teisėje vartojamą „tyčios” sampratą: esą kaltinamoji, iš ekspertų išvadų gerai žinodama, kad jos sūnus mirė nesmurtine mirtimi, vis vien atkakliai teigė, kad jis nužudytas… Iš tikro, Laimutė Kedienė gerai žinojo tik tai, kad jos sūnus nužudytas, ir kad mirties priežasčių tyrimas klastojamas…
Dėl neturtinės žalos už pakirstą K.Betingio reputaciją dydžio V.Genaitytė tepasakė, kad tokia suma – 7 000 € – atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tai žinoma. Kokius kriterijus atitinka vien valstybės institucijų patiriamos sąnaudos aiškinantis tokius „nusikaltimus“, nepasakė. Jau nekalbant apie nematerialią žalą – tokiomis bylomis sistemingai naikinamą pasitikėjimą prokuratūra, teismais ir valstybe.
Atsikirsdama į nuolat jai priskiriamą puikų žinojimą apie sūnaus nesmurtinę mirtį, Laimutė Kedienė savo baigiamojoje kalboje daug vietos skyrė sūnaus mirties aplinkybių “tyrimui”. Teismui ji paaiškino, kad prokurorai slėpė D.Kedžio nužudymo faktą, pritempinėjo prie įvairių nesmurtinės mirties versijų, klastojo mirties priežastis. Pradžioje paskelbė, kad nustatyta, jog D.Kedys sušalo. Bet išsireikalavę iš meteorologinės tarnybos duomenis apie tikslią temperatūrą kas valandą toje vietoje, suprato, kad pritempti prie sušalimo nepavyks. Su užsienio ekspertais tik susirašinėjo, nors buvo paskelbta, kad jie patvirtino Paliulio ekspertų grupės išvadas apie nesmurtinę mirties priežastį. Tas pats Paliulis tyrė V.Pociūno kūną, jo kompetencija daug kas abejoja. Dauguma kitų išvadą rengusių specialistų buvo ką tik baigę rezidentūrą. „Mes taip pat kvietėmės ekspertus, darėm ekspertizę”. Nurodė į eksperto Petreikio išvadą apie smurtinę mirtį. Buvo prašoma leisti apžiūrėti kūną ekspertui Antanui Garmui, bet prašymas buvo atmestas. Pats A.Garmus sakęs, kad reikia atlikti ekshumaciją. Laimutė Kedienė sakė kreipusis į Generalinį prokurorą Pašilį, prašydama išreikalauti bylą Nr. 65-1-00459-10 (D.Kedžio mirties aplinkybių tyrimas) ir iškelti bylą dėl tyrimo suklastojimo.
Savo kalboje Laimutė Kedienė taip pat palietė slaptų įrašų temą: “Kodėl buvo neleista klausyti garso įrašų žmonėms, atėjusiems manęs palaikyti? Ar todėl, kad juose nieko nėra, už ką galima būtų mane teisti?”
Dėl K.Betingio civilinio ieškinio L.Kedienė tik nusistebėjo, kad K.Betingis labai nekritiškai įvertino savo garbę: „Norėčiau pamatyti tą K.Betingio kainininką”. Seimo TTK 2010 m. parlamentinio tyrimo išvadose buvo įvertintas ir K.Betingio vadovaujamos prokuratūros darbas; tų pačių metų GP nutarime pažeminti K.Betingį pareigose, perkeliant jį į Kauno apylinkės prokuratūrą, jau buvo pateiktas labai nekoks K.Betingio vertinimas, ir tai dar iki L.Kedienės pareiškimo GP, kuriuo esą buvo pakirsta K.Betingio reputacija.
Atskiro Laimutės Kedienės paminėjimo nusipelnė ir žymusis etatinis liudytojas visose jos (ir ne tik) bylose – velnių varytojas M. Kuprevičius bei jo fokusai Klonio gatvėje. Kaip teismai gali rimtai vertinti tokių liudytojų parodymus? – klausė ji.
Po to sekusiosiose kalbose ir atsikirtimuose ypatingai naujų argumentų nenuskambėjo. Aišku, šiose bylose lemia ne argumentai.
Nuosprendis bus skelbiamas liepos 5 d.13.30 val.
Iš laisvaslaikrastis.lt
