Atsakymą Visuomenei ir asmeniškai Laisvės premijos laureatei s. Nijolei Sadūnaitei turi duoti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Prezidentė dalinį atsakymą asmeniškai N. Sadūnaitei, bet ne visuomenei, jau davė. Ji pasakė, kad niekada nežinojo ir nežino, kur yra Deimantė Kedytė.
Premjeras Saulius Skvernelis dalinį atsakymą visuomenei, bet ne asmeniškai N. Sadūnaitei, irgi jau davė. Jis apie Nijolės Sadūnaitės kalbą ir prašymą sugebėjo pasakyti, kad „Nė viename žodyje nėra tiesos.”
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nedavė jokio atsakymo.
Tad, ištvėrmingai laukiame!
Iš s. Nijolės Sadūnaitės kalbos, pasakytos LR Seime, 2018m. sausio 13d.:
„Stovėdama šioje aukštoje Seimo tribūnoje pirmąkart ir paskutinį gyvenime, tiesiogiai kreipiuosi į Jus, pirmuosius valstybės asmenis: Ponia Prezidente!Pone Premjere! Pone Seimo Pirmininke! Ir prašau jūsų iki vasario 16 – Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimo dienos, man ir visuomenei viešai, asmeniškai atsakyti bei pateikti neginčijamus įrodymus, kad mūsų visų taip labai mylėta ir daug mėnesių sergėta Deimantė Kedytė, kuriai už mėnesio vasario 19-tą sukaks 14 metų, yra gyva ir sveika.
O, jei ji jūsų valia ir valstybės vardu 2012 m. gegužės 17 dieną atplėšta nuo artimųjų ir apsiimta saugoti (apsaugok Viešpatie, net liežuvis neapsiverčia tai ištarti), galimai yra mirusi, nužudyta, prašau tai nedelsiant viešai pripažinti ir prisiimti atsakomybę. Bet svarbiausia, jei tai nėra vien iš nežinios kilę nepagrįsti besisielojančių žmonių įtarimai, ir tokia baisi nelaimė iš tikrųjų atsitiko, pasakyti, kur yra mergaitės kapelis. Kad mes galėtume visi, ją mylėjusieji, kartu su Deimantėlės seneliais iki šiol persekiojamais (po devynias bylas), kitais artimaisiais, mergaitės užtarėjais ir Laisvės bendraminčiais aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, kartu pasimelsti, apraudoti ir atsiprašyti, kad nesugebėjom, Tavęs Deimantėle, išsaugoti. Dieve, mums atleisk.
…Aš, negavusi sąžiningo atsakymo į šį klausimą, tikrai negalėsiu džiaugtis Lietuvos 100-mečio sukaktimi ir jos švęsti. Prašau man atleisti.
Savo nekaltų žmonių aimanoms ir kančioms akla valstybė ir visuomenė, apsimetanti, kad nematė vaiko ašarų, negirdėjo jo klyksmo, švenčianti ir šokanti ant savos pačios suluošintų ir pražudytų vaikų kapų – neturi ateities.
Dieve, mums atleisk!”
Vaizdo įraše (2018 01 13) s. Nijolės Sadūnaitės kalba nuo 47:50 min.:
