2017 m. sausio 13 d. LRT tiesiogiai transliavo lėšų rinkimo iš Lietuvos žmonių akciją- koncertą. Net nesislepiant buvo sakoma ir rodoma, kad suaukoti pinigai papildys Ukrainos karinę amuniciją.
Vietoje to, kad Lietuva inicijuotų karo veiksmų nutraukimą aukščiausiais diplomatijos kanalais, oficialioji Lietuva prisidėjo prie karo pratęsimo.
Transliacijos metu parodytuose reportažuose aiškiai buvo matyti, kad akcijos iniciatoriai tiekia kariaujantiesiems ginkluotiems kariškiams naktinio matymo optiką (ji praktikoje yra naudojama snaiperiams ieškant taikinių), tiekia alyvą ginklams (kad jie šaudytų be užsikirtimų, įgalindami nužudyti kuo daugiau žmonių-priešininkų), teikia žiemines pirštines (jų devėjimas įgalina turėti šiltas rankas, kurios yra būtinos, norint efektyviai ir greitai nukauti kitą, t.y. priešininką).
Taigi ši parama virš 100 000 Eurų bus pervesta ne
ugnies nutraukimo iniciatyvoms, o karo pratęsimui ir karo efektyvumo didinimui iki to laiko, kaip sakė laidos dalyvė Ukrainos tankistė, kol bus išvarytas iš Rytų Ukrainos paskutinis rusų kovotojas.
Kyla klausimas, kodėl Lietuvos žmonės aukodami norėjo prisidėti prie didesnio kiekio žuvusiųjų ir suluošintųjų Rytų Ukrainoje? jei tikėti, kad piniginės aukos skambučiai buvo tikri, o ne LRT sukurti, tai išeitų, kad 50 000 Lietuvos žmonių, paaukojusių savo 2 Eurus ginkluotei ir amunicijai, nori pasidalinti savo likimu su tais žmonėmis, kuriuos ta jų paukotomis lėšomis nupirkta ginkluotė ir amunicija suluošins.
Kodėl Lietuvos žmogus pasirašo tokiai beprotybei?
Juk jam, LRT žiūrovui, jau net nebemeluojama, kur bus padėti tie jo 2 Eurai.
Dar pora detalių.
Paramos karui labdaros koncerto globėjas buvo prezidentas Valdas Adamkus, ką tik gavęs Laisvės premiją.
Uoliausias ragintojas aukoti Ukrainos karui buvo profesorius Vytautas Landbergis , ką tik gavęs Laisvės premiją. Jam, įteikiant šį garbingą ir didelį 5 000 eurų apdovanojimą, Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė R. Morkūnaitė profesorių V. Landsbergį iš Seimo tribūnos specialiai pavadino „prezidentu“.
Ar neatrodo, kad Seimo pirminikas V. Pranckietis apsiriko nesiūlydamas Laisvės premiją skiri sesei vienuolei žymiai disidentei Nijolei Sadūnaitei. Ji tai jau tikrai apie Rytų Ukrainos karą būtų kalbėjusi kitu tekstu.
Beje viena TV reportažo iš Rytų Ukrainos herojė paramos koncerto laidoje, tiesiogiai transliuotoje visai Lietuvai, sakė, kad vietinė Ukraina (suprask, oficialioji Ukrainos valdžia) tiek jų kovos neremia, kiek juos paremia Lietuva. Bet, žinant tai, kad Ukrainoje demobilizuota 130 000 žmonių, tai Lietuvos 106 000 Eurų ne ką jiems padės..
Arba yra tai, ko mes nežinome, bet jie, ukrainiečiai, žino.
Žmonės, išgirskite pagaliau, neaukokite karui. Nekurstykite karo! Patyrę sausio 13-osios baisumus, būkite aukščiau už karo kurstytojus! Aukokite geriau vaikiškus rūbus ir lietuvišką duoną. Ir išsiųskite koncerto atlikėjus tiesiai nuo scenos tuos vaikiškų rūbų ir lietuviškos duonos krepšius nuvežti šeimoms, kurios prarado savo artimuosius. Ir sugebėkite tą duoną ir vakišką rūbą pasidalinti po lygiai tiek su ukrainų, tiek su rusų vaikais. Tada mūsų Loretos ir Jos brolių auka mums patiems įgaus naują prasmę. Neaukokite nė vieno skambučio naujam kraujui ir naujoms ašaroms. Netikėkit melu. Velnio keršto spiralė neveda į jokią pergalę. Mąstykit. Klausykit širdies. Juk, dar turit…
Verta pacituot vieną žmogų.
Buvo pasaulyje toks Karolis Voityla, kuris katalikų ir ne tik jų yra vadinamas šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II. Taigi, Jis yra paskęs tokią frazę: „Nesukeldami karo neprarandame nieko, sukeldami karą – prarandame viską”.