2016 m. spalio 6 d. rinkomės Kaišiadorių apylinkės teisme išklausyti teismo sprendimo.
Buvo keista – teisme nei žurnalistų, nei nukentėjusiųjų.
Nebuvo labiausiai per posėdžius sriūbavusio nukentėjusiojo, kad buvo užpultas ir aprėktas moters, „Lietuvos ryto” žurnalisto Nerijaus Povilaičio nei anstolės Sonatos Vaicekauskienės, kuri teismui teigė buvusi 2012 m. gegužės mėn. 17 d. įvykių metu sužalota. Net pažymą teismui pristatė. Ai, na ir kas, kad pažyma buvo gauta praėjus savaitei po įvykių ir, kad per tą savaitę galėjo bet kas atsitikti. Nukentėjusieji teismui sutartinai teigė, kad kaltinamieji yra neabejotinai kalti – tai akivaidzu, nes jų kaltę įrodo ir byloje surinkta medžiaga. O jie juk bylą skaitė, vaizdo medžiagą žiūrėjo ir viską matė.
Nebuvo nei „Lietuvos ryto” veido Astos Kuznecovaitės ketverius metus aprašinėjusios šią bylą, nuosekliai pylusios purvą ant Garliavos šturmo liudytojų, formavusios tendencingą Lietuvos piliečių nuomonę apie tą rytą violetinių siautėjimą Garliavoje, jų agresiją ir pasipriešinimą perduodant vaiką. Ir tai „Lietuvos rytui” puikiai pavyko. Neseniai dalyvavau rinkimų debatuose su kandidatais į Seimo narius. Šalia manęs atsisėdo miela ir plepi senolė. Viena kitai iš karto pajutome simpatiją, ėmėme aptarinėti kandidatus, keistis informacija, žiniomis, žodžiu įsikalbėjome apie viską… ir apie rinkimus, ir apie gyvenimą… ir apie Garliavą.
„Bet kaip jie ten toje Garliavoje elgėsi… o kaip kitaip policija galėjo vaiką paimti, … taip ir reikia jiems, kad teisiami…., kokie jie baisūs” – nuoširdžiai kalbėjo miela senolė.
„ Iš kur žinote, kaip ten buvo, juk ten nebuvote?” – klausiu.
„Taigi, viskas parašyta… „Lietuvos ryte” – stebėjosi mano nenuovokumu moteris.
Taigi. Kas valdo žiniasklaidą, tas valdo viską. Sutrypti žmogų, apjuokti jį prieš visą Lietuvą, išsityčioti – juokų darbas, turint tribūną.
„Kedžių šalininkai kūrė neįtikėtinas istorijas”, Venckienės gerbėjų byloje peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai”, „N.Venckienės kovotojai į teismą neskuba”, „Anstolę įžeidinėję N.Venckienės šalininkai stojo prieš teismą” „Iš barikadų Garliavoje – į teisiamųjų suolą”, „Teismai tapo Klonio gatvės „kovotojų” kasdienybe”, „Garliavos byla – finišo tiesiojoje”, „Anstolę įžeidinėję N.Venckienės šalininkai sės į teisiamųjų suolą” – tokios ir kitos skambios antraštės laisvai liejosi „Lietuvos ryto” puslapiuose ir kūrė dėl vaiko gerovės nuoširdžiai kovojusių ir juo besirūpinusių žmonių prastą reputaciją ir blogą įvaizdį visuomenės akyse. 17-os teisiamųjų pavardės ketverius metus buvo valkiojamos po žiniasklaidą, žeminamas jų orumas bei savigarba, buvo aprašinėjama kiekviena smulkmena, nepamirštant ją išpūsti, pagrąžinti ir niekingai pritempti prie nusikaltėlių įvaizdžio. Bet užtai apie šiandien vykusį teismo posėdį „Lietuvos ryte” nei žinutės. Nors Asta Kuznecovaitė pirmumo teise informaciją gauna iš visų teismų, kuriuose nagrinėjamos Garliavos bylos.
Bet šį kart – nieko. Jokio straipsnio. Teks, matomai, man pačiai kreiptis į „Lietuvos ryto” redakciją su geromis naujienomis.
Teismo posėdžio salėje tik mes ir keletas mus palaikančių piliečių.
Įeina teisėjas Gintautas Kaulakis.
Po tiek metų varginančių teismo posėdžių, po policijos pareigūnų pasimelavimų, duodant parodymus, konfliktų su teisėju, „Lietuvos ryto” žeminimo ir galop prokuroro Egidijaus Palaimos verdikto – kalti, kalti, kalti, labai kalti ir turi būti nubausti – mes nebesitikime nieko…
Teisėjas skaito. Lietuvos Respublikos vardu…
Sulig kiekvienu jo žodžiu vis labiau ir labiau salėje kyla nuostaba.
„Teismas išnalizavęs teisiamojo posedėžio apklaustų visų kaltinamųjų, nukentėjusiosios S.Vaicekauskienės, nukentėjusiojo N.Povilaičio, aukščiau nurodytų liudytojų, policijos pareigūnų bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų (vardija pavardes) bei kitų vaizdo įrašų turinį bei esančius baudžiamojoje byloje dokumentus, sprendžia, kad kaltinamieji G.Aidukas, E.Staliūnas, K.Dūdėnas, T.Januševičius, M.Morkevičius, A.Arnauskas, G.Okunis, Ž.Bulotas, S.Gudynas, E.Kukta, S.Tamulis, Ž.Paškevičius, R.Urbelienė, A.Balčiūnė, G.Knapkienė nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK231 str. 2 d. ir JIE IŠTEISINAMI dėl žemiau nurodytų motyvų:
…prokuroro pareikšti įtarimai ir kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai pagal LR BK 231 str. 2 d. kaltinamiesiems nėra individualizuoti, kaltinimai iš esmės yra apibendrinto pobūdžio, deklaratyvūs…
…baudžiamojoje teisėje nėra numatyta kolektyvinės baudžiamosios atsakomybės, kiekvieno kaltinamojo veiksmai, kurių padarymu jie yra kaltinami, turi būti konkretizuoti, nes būtina nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečius veiksmus ir vertinti ar tokiuose kiekvieno kaltinamojo veiksmuose yra kokio nors nusikaltimo sudėtis…
…baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, kad kaltinamieji bendrai ar kiekvienas atskirai, būdami žmonių grupėje prie namo atliko kokius nors kitus aktyvius veiksmus: stumdė, spardė ar kitaip smurtavo prieš antstolę ar kartu buvusias vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes ar policijos pareigūnus ir tai darė tyčia, siekdami antstolei įvykdyti teismo sprendimą…
Teisėjas rėmėsi ir administracinėmis bylomis, kur žmonės viso labo nubausti menkomis baudomis ar tik įspėjimais – pasak jo – visi žmonės, susirinkę tą rytą, elgėsi vienodai. Tačiau prieš vienus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kitiems iškeltos administracinės bylos, o daliai jų – baudžiamosios. Už tuos pačius veiksmus.
„…baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji atliko kokius nors kitokius veiksmus, kuriais tuo metu kliudė antstolei įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jų aukščiau nurodyti veiksmai pagal savo intensyvumą, agresyvumą nebuvo pavojingesni negu kitų asmenų, prieš kuriuos ši baudžiamoji byla buo nutraukta…”
Teisėjas nenustatė, kad žmonės veikė susibūrę kaip bendrininkų gauja („Lietuvos rytas”):
„… antstolė nuvykusi į Klonio gatvę Garliavoje iš karto su dideliu policijos pareigūnų skaičiumi ir tai iš dalies iššaukė ten susirinkusių žmonių nepasitenkinimą, jų supratimu tuo metu kaip protesto formą, jog mergaitės perdavimo metu galimai bus naudojama neleistina prievarta pagal kiekvieno susirinkusiųjų asmenų supratimą. Šioje baudžiamojoje byloje iš viso nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatyta kaltinime inkriminuojama aplinkybė – kad jie iš anksto susibūrę į bendrininkų grupę atvyko į Klonio g. tikslu tyčia antstolei kliudyti vykdyti teismo sprendimą ir to siekė. Atvirkščiai nustatyta, kad šie asmenys anksčiau buvo nepažįstami, vieni kitus pažinojo tik iš matymo ir jokių bendrų, iš anksto aptartų veiksmų neatliko…“.
Teismas nustatė, kad per triukšmą žmonės galėjo negirdėti policijos ir antstolės reikalavimų:
„…bet byloje pagal turimus duomenis negalima daryti neginčijamos išvados, kad buvo aiškiai išgirstas ir tinkamai suprastas vykdomo teismo sprendimo turinys… ir ar tai realiai galėjo girdėti susirinkę asmenys. Dar daugiau, vaizdo įraše yra girdėti iš susirinkusiųjų žmonių grupės moters balsas: prašo nespausti antstolės ir ją praleisti…”
Teismas nustatė, kad nei vienas policijos pareigūnas, nei pati antstolė neatpažino nei vieno teisiamųjų, kurie esą nusikalstamai elgėsi, negalėjo nurodyti, kad kas nors iš kaltinamųjų prieš ją tuo metu būtų naudojęs kokį nors smurtą, prievartą ar viešai ją iškeikę.
Nors Sonata Vaicekauskienė teismui teigė, kad spaudė ir sužalojo K.Dūdėnas, teismas nerado ir šiam kaltinimui pagrįstų įrodymų. Teisėjas G.Kaulakis konstatavo, kad prokuroro pateikta tokio kaltinimo dalis, viso labo yra tik prielaida, neparemta objektyviais bylos duomenimis, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas pagal baudžiamąjį kodeksą: „.. baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų ir nėra nustatyta dėl ko galėjo atsirasti nežymūs sužalojimai pas S.Vaicekauskienę, kurie vėliau buvo konstatuoti teismo medicinos specialisto ir kas galėjo tai padaryti…”. „… Tačiau ir tokie nustatyti kaltinamojo veiksmai šiame momente taip pat negali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 231 str. 2 d. – kaip kliudymas antstoliui vykdyti teismo sprendimą, panaudojant fizinę prievartą, nes spontaniškas staigus pagriebimo už rankos ir suspaudimo veiksmas žmonių spūstyje pagal savo pavojingumą negali vienas sukelti baudžiamosios atsakomybės atsiradimą pagal minėtą straipsnį..”
Pasak, teisėjo G.Kaulakio apskritai prokuroro teiginiai kaltinamiesiems yra deklaratyvūs, apibendrinantys, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Išanalizavęs Gretai Knapkienei prokuroro ir Nerijaus Povilaičio mestus kaltinimus, numanau, didžiam „Lietuvos ryto” žurnalisto nusiminimui, teisėjas Gintautas Kaulakis konstatavo:
„… tokie kaltinamosios G.Knapkienės veiksmai šiame epizode pagal savo pavojingumą negali būti įvertinti kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str. 1 d…. Šiuo atveju nėra motyvuota kuo pasireiškė kaltinamosios G.Knapkienės įžūlus elgesys ir iš viso neįrodinėta kuo pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas… Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamoji atliko kažkokius smurtinius veiksmus ar padarė kokią nors materialinę žalą…. byloje nėra surinkta duomenų, kad dėl tokio kaltinamosios elgesio kilo sumaištis ar buvo sukeltas aplinkiniams didelis išgąstis, ar jie buvo šokiruoti…”
Todėl teismas nusprendė:
G.Aiduką, A.Arnauską, K.Dūdėną, T.Jaunuševičių, M.Morkevičių, S.Tamulį, S.Gudyną, Ž.Paškevičių, Ž.Bulotą, E.Kuktą, G.Okunį, E.Staliūną, A.Balčiūnę, R.Urbelienę, G. Knapkienę išteisinti kaip nepadarius veikos pagal BK 231 str. 2 d., turinčios šio nusikaltimo požymių. G.Knapkienę išteisinti ir dėl BK 284 str. 1 d..
Teismas siūlo bylas perduoti nagrinėti teismui administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarka. Kardomasiąs priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti š gyvenamosios vietos – panaikinti.
Štai taip. Iš didelio debesies mažas lietus.
Žinoma, prokuroras turi 20-ties dienų terminą, per kurį gali teismo sprendimą apskųsti. Ir manau, kad būtinai tą padarys. Čia juk Lietuva…
Džiugu, kad teisingumas triumfavo ir, kad teisme buvo konstatuota tai, kas iš tiesų vyko, dirbtinai nepritempinėjant žūt būt prie nusikalstamos veikos, kas vyksta kitose Garliavos bylose, ypač tose, kuriose teisiami Vytautas ir Laimutė Kedžiai, Olga Girdauskienė bei Neringa Venckienė.
Na, o mano subjektyvia nuomone tokį sprendimą galėjo įtakoti ne vienas faktorius: artėjantys Seimo rinkimai, teisiamųjų užsispyrimas eiti iki galo – perėjus visas instancijas, skųstis ES Žmogaus teisių teismui ar prigimtiniam Žmogaus teisių tribunolui. O tokia nešlovinga ir teisingumui garbės nedaranti byla išgarsėjusi už Lietuvos ribų, būtų ne tik sukėlusi skandalą, bet ir perniek paleidusi visas šalies prezidentės pastangas parodyti Briuseliui ir vakarietiškai Europai tokią gražią, tokią tvarkingą, tokią pažangią tokią demokratinę - nupudruotą Lietuvą. Na, bet tai tik mano nuomonė, ji nebūtinai pretenduoja į tiesą. Gal iš tiesų šis vyrukas turi stuburą.
Tai kodėl, visdėlto, mes beveik penkerius metus buvome tampomi po teismus?
Ir kas už tai atsakys? Už sutryptą reputaciją, už nusikaltėlio įvaizdį visuomenėje, už sugaištą laiką, patirtą stresą, apribojimus, suvaržymus…
Čia tik vienos pabaigos kita pradžia.
P.S.
Na, o Deimantės seneliams, Olgai Girdauskienei blogai. Labai blogai. Tad, mieli žmonės, kviečiu suremti pečius, susivienyti, sutelkti jėgas ir padėti persekiojamiesiems ir nuskriaustiesiems. Kaip kas galite – emociškai, morališkai, finansiškai. Neleiskime šiai istorijai nugrimzti į praeitį, paaukoję pačius geriausius, doriausius, sąžiningiausius ir drąsiausius Lietuvos piliečius.
Rašykite man. Aušrinė Balčiūnė
