Aušrinė Balčiūnė. Garliavos šturmo byla baigta. Pirmoji dalis: prokuroras reikalauja bausmių

policiijatiesos.lt
Rugpjūčio 25-ąją Kaišiadorių apylinkės teisme įvyko paskutinis 2012 m. gegužės 17 d. Garliavos šturmo liudytojų teismo posėdis. Ketverius metus trukusi byla baigta – 2016 m. spalio 6 dieną beliks tik išklausyti, ką nusprendė Kaišiadorių apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis.

Bylos baigties nesulaukė vienas iš 17 teisiamųjų – Vidas Petraitis. Jis mirė 2015 m. gruodžio 15 d. Prieš jį byla buvo nutraukta.

Kito teisiamojo – Dariaus Kaminicko – byla 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo išskirta iš šios bylos, nors, visų advokatų teigimu, tai teisinis pažeidimas – nė vieno kaltinamojo byla negalėjo būti išskirta, nes šešiolika teisiamųjų kaltinami bendrininkavimu.

D. Kaminicko bylą teisėjas Gintautas Kaulakis atskyrė sužinojęs, kad šis yra gydomas ligoninėje, taip pat yra iškėlęs savo kandidatūrą Seimo rinkimuose su „Drąsos kelio”  partija. Tai reiškė, kad byla būtų atidėta dar dviem mėnesiams.

D.Kaminickas buvo užpultas per Jonines ir sunkiai sužalotas. Pasak jo, šis nusikaltimas buvo suplanuotas – prieš užpuolimą jis dar spėjo išgirsti, kaip vienas iš užpuolikų pasakė: „Va šitas”. Policija ilgai negalėjo atlikti tyrimo, nes po įvykio blogai užsirašiusi nukentėjusiojo pavardę, dėl to, esą, negalėjo identifikuoti sužaloto asmens. Ir tik po dviejų savaičių, jo mamai Kauno m. policijos komisariate, esančiame Putvinskio g., pakėlus triukšmą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus kūno sužalojimo.

Pirmasis posėdis po vasaros atostogų turėjo vykti 2016 m. rugpjūčio 18 d., tačiau žinodami, kad D.Kaminickas serga ir yra gydomas (tokiu atveju byla visada būdavo atidedama), į bylos svarstymą neatvyko 5 kaltinamieji (T.Januševičius, A.Balčiūnė, G.Aidukas, A.Arnauskas, E.Staliūnas), taip pat advokatas A.Novikovas. Už tai teisėjas Gintautas Kaulakis, prokuroro prašymu, kaltinamiesiems skyrė 3 MGL (114 Eur) dydžio baudas. Advokatui – ne.

Šioje byloje nė vienas iš kaltinamųjų nesistengė gintis ir visi atsisakė liudytojų pagalbos, nors jų naudai liudyti siūlėsi daugybė žmonių. Kaltinamieji patys vieni stojo akistaton su Lietuvos teisine-policine sistema. 17-os Klonio gatvės šturme dalyvavusių žmonių parodymai – prieš keliasdešimt policijos pareigūnų parodymus. Kalbėjo jie tiesą ar ne – visą informaciją galima rasti mano straipsniuose tinklalapyje http://www.tiesos.lt kuriu,ose aprašyti visi šios bylos posėdžiai ir kiekvieno pareigūno išsamūs parodymai, duoti teisme prisiekus.

Posėdyje ir vėl nepasirodė prokuroras Ričardas Gailevičius, kuris nuo pat pradžių kuravo šią bylą, – tai jis surašė visiems pagal vieną ir tą patį šabloną bendrą kaltinamąjį aktą, sprendė, kam bylas nutraukti, o kam perkvalifikuoti straipsnius pagal administracinį teisės kodeksą, tačiau perskaityti baigiamojo kaltinamojo akto ir paskelbti bausmes taip ir neišdrįso.

Kaltinamąjį aktą skaitė ir bausmių prašė prokuroras, kurio pavardė Garliavos istorijose ryškiai žibėjo ne vieną kartą – Egidijus Palaima.

Posėdyje dalyvavo ir nukentėjusieji – antstolė Sonata Vaicekauskienė ir „Lietuvos ryto” žurnalistas Nerijus Povilaitis. Antstolė teigė buvusi sužalota, nors į gydymo įstaigą kreipėsi kelios dienos po įvykio, o N.Povilaitis teismui skundėsi, kad buvo užpultas ir įžeistas moters. Abu nukentėjusieji kaltinamiesiems reikalavo bausmių.

S.Vaicekauskienė: „Mano kalba bus trumpa, viskas matosi iš teismo surinktos medžiagos, filmuotos medžiagos, kaltinamieji padarė nusikaltimą ir prašau teismo priimti nuosprendį“.

N.Povilaitis apie G.Knapkienę: „…epizodas pilnai įrodytas… Manau, kad asmuo tiesiog nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų, todėl, skiriant bausmę, reikėtų atsižvelgti į galimybes jai taikyti poveikio priemones“.

Prokuroras E.Palaima ilgai ir sklandžiai kalbėjo pabrėždamas ir akcentuodamas tik tuos policijos pareigūnų parodymus, kurie neva įrodo kaltinamųjų kaltę. „Manau, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai įrodo visų kaltinamųjų kaltę, kurią pagrindžia policijos pareigūnų parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, specialistų parodymai, vaizdo ir garso įrašai”, – sakė jis. Tie, policijos pareigūnų parodymai, o tokių irgi buvo, kuriuose liudijama, kad žmonės nesipriešino, nesmurtavo, nesistumdė ir nieko blogo nedarė, prokuroro liko neįvertinti – matyt, jam pasirodė nereikšmingi. Prokuroras nevertino ir vaizdo įraše fiksuoto fakto, kad kai kuriems kaltinamiesiems buvo pripurkšta į akis dujų ir jie tiesiog nebegalėjo matyti, ką daro.

Taigi išanalizavęs ir ištyręs policijos pareigūnų parodymus, prokuroras E.Palaima nustatė, jog pareigūnai daugiausiai liudijo tai, kad … teisiamieji priešinosi policijai ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Tačiau, ką tai turi bendro su kaltinamiesiems inkriminuojamu straipsniu – trukdymas antstolio veiklai?

Atlikęs vaizdo įrašų analizę, prokuroras neva nustatęs tokius bendrinius kaltinamųjų kaltės įrodymus: „piliečiai, užtvėrę praėjimą, nesitraukė…, matosi, kad stumdo policijos pareigūnus…, stovi susikibę rankomis…, stumdosi…, šaukia: „gaidžiai, ožiai, pedofilai”…, įžeidinėja ten buvusius pareigūnus ir pareigą atlikusius asmenis…, nepaklūsta antstolės ir policijos teisėtiems reikalavimams…, nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų, nepasišalina nuo įėjimo…, stumdo antstolę…, matosi, kad pareigūnas piliečiui (abstrakčiam, neįvardintam) pasakoja apie galimas teisines pasekmes…” ir pan.

Iš kaltinamojo akto paaiškėjo, kad prokuroras E.Palaima ištyrė ir nustatė, jog kaltinamieji supratę, kad trukdo antstolei ir vis tiek jos nepraleidę. Kaip jam taip pavyko, neaišku – tokių įrodymų byloje nebuvo ir nėra. Priešingai – iš filmuotos medžiagos matyti, kad nors antstolė buvo be jokių skiriamųjų ženklų, žmonės – jos nepažinodami, bet susivokę, kad tai gali būti ji, – spūstyje jai darė praėjimą, šaukė: „Praleiskit antstolę“. Nufilmuota ir tai, kad antstolė savo tikslą pasiekė – priėjo prie namo durų. Prokurorui pasirodė nesvarbus net ir tas faktas, kad pati S.Vaicekauskienė, duodama parodymus teismui, sakė, kad jai niekas netrukdė.

Fakto, kad pareigūnai prispaudė žmones prie namo, prokuroras nepastebėjo. Nepastebėjo, kad buvo spūstis ir daugumai buvo sunku judėti, nesigilino ir į tai, kad antstolė ir pareigūnai kalbėjo be įgarsinimo priemonių, žmonėms giedant himną, kad kieme buvo didžiulis triukšmas, sumaištis. Taigi nė viena aplinkybė, kuri galėtų nors kiek palengvinti kaltinamųjų „kaltę“, jam nepasirodė reikšminga. Priešingai – perskaitęs sutrumpintus teisiamųjų parodymus, prokuroras E.Palaima konstatavo: „… tokie kaltinamųjų paaiškinamai yra pasirinkta gynyba ir pozicija. Iš tiesų įrodymai įrodo kitas aplinkybes: kad visi kaltinamieji buvo susikibę, neleido praeiti antstolei, ją stumdė, o K.Dūdėnas ją sužalojo. Visiems kaltinamiesiems inkriminuojama veika – veikimas bendrininkų grupėje, trukdant antstolio veiklai. Nusikalstama veika yra nustatyta ir yra kvalifikuojama teisingai”.

Ir nors prokuroras aiškino, kad nusikaltimo pavojingumas negali būti nustatinėjamas automatiškai ir negali būti vienareikšmiškas, bet prašydamas bausmių jis būtent taip ir padarė – visai nesigilindamas, netirdamas ir nedetalizuodamas kiekvieno žmogaus asmeninės veikos, jis traktavo tik tai, kad žmonės veikę bendroje grupėje, todėl visi bendrininkai turį atsakyti vienodai. Negana to – nusikaltimą jie padarę veikiami tiesioginės tyčios: „… pagal BK 24 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras kelių asmenų susitarus dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos forma, padaroma bendromis kelių asmenių pastangomis, dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, kuris numato bendrai padarytą nusikalstamą veiką… Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas, padarant nusikalstamą veiką, bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčinis susitarimas. Susitarimas išreikštas įvairiomis formomis žodžiu, raštu arba inkliudentiniais veiksmais… Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad su kitais asmenimis dalyvauja darant nusikalstamą veiką…”

Taigi prokuroro E.Palaimos supratimu, tai, kad žmonės stovėjo vienoje grupėje, nepakluso pareigūnų reikalavimams, stovėjo susikibę tarpusavyje, reiškia viena: jie visi suprato, kad bendrai veikia trukdydami antstolei pasiekti savo tikslą.

Visi kaltinamieji taip pat bendrai kaltinami ir tyčiniu antstolės nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Kadangi detalizuoti kiekvieno asmens veiksmų nepavyko, visi teisiamieji ir bus nuteisti bendrai. Ir nesvarbu, kad Klonio gatvėje tą rytą buvo šimtas, o gal ir daugiau žmonių ir kad bet kuris iš jų galėjo šaukti įžeidžiančius žodžius, stumdyti antstolę ar jai įspirti, prieš įstatymą už visos „bendrininkų grupės” veiksmus atsakys penkiolika, o, kai pasveiks, ir šešiolika „atrinktųjų”: „Šiuo atveju, išnagrinėjus visas procesines galimybes, nebuvo galimybės nustatyti, kuris teisiamasis įžeidinėjo antstolę ir pareigūnus, kuris jai įspyrė, – tai jų atsakomybės nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus”, – kalbėjo prokuroras.

Nesvarbus prokurorui E.Palaimai ir tas faktas, kad kai kurie teisiamųjų stovėjo per tris–penkis ar daugiau metrų nuo antstolės ir tiesiog fiziškai negalėjo jos niekaip pasiekti, o tuo labiau trukdyti jos veiklai. Prokurorui nesvarbu ir tai, kad tarp teisiamųjų yra ir tokių, apie kuriuos jokių įrodymų iš viso nėra, išskyrus užfiksuotą faktą, kad jie buvo išvesti iš kiemo nesipriešinantys – tie šešiolika atsakys už visus. Nes būtent tie šešiolika tą rytą ir buvo sulaikyti. Ir nesvarbu, kad nėra jokių policijos pareigūnų tą rytą sulaikytiems surašytų protokolų, kur būtų konstatuota, už kokį teisės akto pažeidimą jie yra sulaikomi ir kokią nusikalstamą veiką jie padarė (tik tai ir būtų, turėtų būti tiesioginis kaltės įrodymas), jie vis tiek, esą, kalti…

Klausantis prokuroro E. Palaimos kaltinamojo akto Garliavos šturmo byloje, peršasi viena vienintelė išvada: Lietuvos teisėje nebėra svarbu identifikuoti žmonių individualią nusikalstamą veiklą, kaltę galima įrodyti remiantis abstrakčiais, bendriniais, numanomais, atspėjamais arba nuspėjamais įrodymais, o pats sulaikymo faktas, už ką – taip pat visai nesvarbu, jau automatiškai įrodo visų kaltinamųjų kaltę.

Savo kalbos pabaigoje prokuroras įvertino ir G.Knapkienės incidentą su „Lietuvos ryto” žurnalistu Nerijumi Povilaičiu. Moteriai kaltinimas bylos eigoje buvo pasunkintas nuo asmens įžeidimo iki viešosios tvarkos pažeidimo. Tai, kad straipsnis „Viešosios tvarkos pažeidimas” gali būti priskirtas ir administracinės teisės pažeidimui, ir nagrinėjamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, o Aukščiausiojo teismo praktika tokiais atvejais siūlo bausti žmogų pagal lengvesnį straipsnį, irgi visai nesvarbu – prokuroras E.Palaima G.Knapkienei reikalauja griežčiausios bausmės ir siūlo ją bausti pagal du BK straipsnius. Nerijus Povilaitis tai išklausė su begaliniu džiaugsmu veide.

Taigi taip išnagrinėjęs visus byloje esančius parodymus ir įkalčius, E.Palaima jokių lengvinančių aplinkybių teisiamiesiems nenustatė, bet sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje – rado ir paprašė teismo skirti kaltinamiesiems tokias bausmes:

„Remdamasis išdėstytu, teismo prašau pripažinti K.Dūdėną, T.Januševičių. Ž.Bulotą, A.Balčiūnę, A.Arnauską, E.Kuktą, R.Urbelienę, Ž.Paškevičių, S.Tamulį, M.Morkevičių, G.Knapkienę, S.Gudyną, E.Staliūną, G.Aiduką, G.Okunį kaltais pagal BK 231 str. 2 d. ir skirti jiems tokio dydžio baudas: K.Dūdėnui – 250 MGL (9500 Eur), T.Januševičiui – 200 MGL (7600 Eur), Ž.Bulotui – 150 MGL (5700 Eur), A.Balčiūnei – 100 MGL (3800 Eur), A.Arnauskui – 150 MGL (5700 Eur), E.Kuktai – 150 MGL (5700 Eur), R.Urbelienei – 150 MGL (5700 Eur), Ž.Paškevičiui – 150 MGL (5700 Eur), S.Tamuliui – 100 MGL (3800 Eur), M.Morkevičiui – 150 MGL (5700 Eur), G.Knapkienei – 100 MGL (3800 Eur), S.Gudynui – 150 MGL (5700 Eur), E.Staliūnui – 150 MGL (5700 Eur), G.Aidukui – 200 MGL (7600 Eur), G.Okuniui – 200 MGL (7600 Eur). Papildomai pripažinti G.Knapkienę kalta pagal BK 284 str.1 d. ir nubausti 75 MGL bauda. Šią baudą subendrinti su kita skirta bauda ir skirti bendrą 125 MGL (4750 Eur.)”.

Bus daugiau.

tiesos.lt

Comments are closed.