Mieli Lietuvos žmonės,
„Drąsos kelias” susikūrė iš skausmo, tragedijos ir nevilties. Žmonės vienijosi kovai prieš neteisybę, prieš pedofilus.
Kuo visa tai pasibaigė?
Persekiojami iki šiol. Nuteisti ir teisiami.
Beveik visi, sužlugdę pedofilijos bylą, padarė stulbinančias karjeras.
Be pedofilų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nebūtų tokios baigties. Iki šiol po teismus tąsomi žmonės, stoję ginti nuskriaustą vaiką. Persekiojami mano tėvai, giminaičiai, kaimynai.
Aišku, kad pedofilų buvo ir bus. Baisiausia, kad Lietuvoje yra šimtai jiems tarnaujančių. Kiek jų teismuose, prokuratūrose, Seime? Kiek supuvėlių už postus ir už pinigus tarnauja iškrypėliams? Kiek tokių yra tarp žurnalistų?
Abejoju, ar galima ką nors pakeisti Lietuvoje. Trečią dešimtmetį Lietuvą valdo tie patys veikėjai.
Man baisu dėl Lietuvos ateities. Kraupu dėl brolio dukrelės. Tragiška dėl nuteistų ir teisiamų, kurie gynė mergaitę, kalbėjo tiesą ir ieškojo jos.
Vėl nauji Seimo rinkimai. Vilčių išgelbėti išsivaikščiojančią, parduotą ir sugriautą Lietuvą beveik nėra.
Ir vis dėlto kviečiu balsuoti už „Drąsos kelią”. Kviečiu basuoti už Joną Varkalą – sąžinę ir nesavanaudiškumą.
Ir vis dėlto tikiu, kad kova prieš melą ir pedofiliją, nešančią skausmą ir tragedijas, bus laimėta!
Neringa Venckienė
