2011 m. sausio mėn. 22 d. visuomeninis judėjimas „Drąsiaus kelias” organizavo tarptautinę konferenciją tema „Pedofilija pasaulyje ir Lietuvoje”. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių, Seimo nariai, vaikų gelbėjimo organizacijos, psichologai, teisininkai, medikai. Pranešimus skaitė ir Latvijos žurnalistė Rita Broka, kurios vaikas buvo pakliuvęs į pedofilijos skandalą, Marija Bedigno (Italija), dirbanti organizacijoje, užsiimančioje prievartą patyrusių vaikų reabilitacija, o profesorius Maurizio Bruni konferencijoje atskleidė, jog Italijoje net vaikų gydytojai dirba pedofilų klanui. Konferencijoje dalyvavo ir Belgijos princesė Jacgueline de Croy, kuri visą savo gyvenimą paaukojo kovai su pedofilija ir ne vieną kartą buvo susidūrusi su neįtikėtinu tos organizacijos, apraizgiusios visą pasaulį, galia:
„Pedofilija egzistuoja visur, ne tik Lietuvoje. Vyriausybių nariai žino apie tai arba net patys yra įtraukti, bet nieko nedaro. Pedofilų klanai turi labai daug pinigų ir yra labai galingi, todėl klesti ir toliau”, – išskirtiniame interviu „Akistatos” laidai pasakojo princesė iš Belgijos Jacqueline de Croy.”
Konferencijoje ne tik buvo skaitomi pranešimai, bet dalinamasi įgyta patirtimi, keičiamasi informacija, užmegzti kontaktai. Belgijos princesė, su kuria susirašinėjimas dėl D.Kedytės tęsėsi gana ilgą laiką, ypač buvo sujaudinta D.Kedytės istorijos:
„Mane sukrėtė Lietuvos pedofilijos istorija, negali būti abejonių, jog D.Kedžio mergaitė sako tiesą, tokių dalykų neįmanoma išsigalvoti ar išmokti, tokie tvirtinimai – nesąmonė.” – sako princesė J.de Croy. (15 min., „Princesė Jacqueline de Croy: pedofilų klanai turi labai daug pinigų ir yra labai galingi”).
Princesės žodžius patvirtino ir, konferencijoje dalyvavusi, garsi Latvijos vaikų psichologė Zaiga Baua, kuri nemažai laiko praleido vaiku. „Nėra jokių abejonių” – sakė ji, – „vaikas šimtu procentų patyrė seksualinę prievartą”.
Tuomet princesę Jacgueline de Croy stebino ir tai, kad D.Kedytės artimieji galėjo surengti tokį renginį, nes paprastai tokie renginiai yra blokuojami. Nors ši konferencija blokuojama nebuvo, tačiau ją praignoravo ne tik vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, Kauno vaiko teisių apsaugos sk. vedėja Janina Dabašinskienė, O.Tarvydienė, bet ir Kauno m. prokuratūros atstovai, nors buvo pakviesti. Juk pedofilijos Lietuvoje tai nėra. Kaip sovietiniais laikais nebuvo sekso.
Princesė stebėjosi ir tuo, kad D.Kedytės artimieji vis dar nėra patys apkaltinti pedofilija, nes, anot jos, tokia tų organizacijų pagrindinė taktika – pasitelkiant pinigus, įtaką ir galią, juos apkaltinusius žmones apkaltinti tuo pačiu. Kitaip tariant, viską apversti aukštyn kojom.
Tuomet tie žodžiai nuskambėjo labai keistai…
Bet šiandien, ką gi, turime ir tai…
Byla Nr. 8. (pirma instancija) Teisiami seneliai Vytautas ir Lamutė Kedžiai, bei jų kaimynė Olga Girdauskienė pagal BK 153 str. (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas).
Teisėjų kolegija Odeta Gruodienė, Raimundas Mikšta, Aušra Vingilė, prokuroras Tomas Stelionis.
Nukentėję: D.Kedytė.
Ieškinį siekia priteisti mergaitės įstatyminis atstovas Gintaras Černiauskas du milijonus litų (579 240 Eur.).
Kardomosios priemonės: teisiamųjų asmens dokumentų paėmimas, turto areštas.
Net neabejoju, kad kaltinamųjų sąraše šiandien būtų ir Neringa Venckienė.
Pasak prokuroro Tomo Stelionio, teisiamieji „Intelektualiai tvirkino vaiką”. Kad suvokti „intelektualinio tvirkinimo” sąvoką „googlinu” internete ir randu, kaip turėtų skambėti TAI:
„I. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 03 24 d. 22.39 val. iki 2011 04 10 d. 13.55 val., žinodamas, kad ( – ), yra mažametis, iš savo mobiliojo ryšio telefono, susirašinėjimo sms žinutėmis metu mažamečiui K. Š. siuntė sms žinutes, kurių turinys yra: „O leistum pabučiuoti“, “O dawaj, kaj nustatymus turesi, keistimes sawo pypt fotoi“ , „Ka darytum, jai pamjegynciau pabucjuoti“ , „O noretjum-pypt su vi“, „Taj, ar lejstjum pabuciuot..tik buckii“, „Pas tawe ten stowii“ , „Zajdi su juoi“, „O esi nuleidus Ir kajp su juo zajdii“, „Na, ar-sperma buwo ishtekejusi“, „Kiek cm pas tawei“, „pamatuok stowinti, oki“, „Em, leistum ji gluostyti“, „Na, pvz gulim, ash apkabinčiau tawe, ir su ranka, per apatinius ji glostycjaui“, „Zn..butju miela, ishbuciuoti wisa tawo kuna“, „Apje taj, kad per apatinius, glostyčiau tawo..i., tajk ar leisttjumi“, „noretjum, kad wisa kuna ishbuciuocjaui“, „O jai poto nuimčiau apatinius, ir gluostyciau ji, zaisciau su juo nuogui“, „O tju maniški liestum“, „O noretjum nuleisjsti“, „Na, su ranka pirmin-atgal, ir taip toliau..“ ,„Zn, padaryčiau tau-oralini“, „Oralinis-kai tawo paima i burna“, „Taj, ar noretjum, kad tajp padarycjaui“, „Kad paimciau tawo i burna, ir pazaisciau…tiksliau sakanti-paciulpciau tau …”
(http://eteismai.lt/byla/173968463452194/1A-313-468-2013)
Argi taip, ar kaip nors panašiai galėjo elgtis D.Kedytės seneliai? Ar seneliai ir O.Girdauskienė kokiais kitokiais būdais gašlavo? Aišku, kad ne. Gal vis dėlto reiktų labai aiškiai atskirti, kas vis dėlto yra tikras tvirkinimas, o kas viso labo negražios kalbos. Man irgi gyvenime buvo, kad prie vaiko nusprūsdavo negražių žodžių tokių, kaip „pyst”, „pyzdec”, „pedofilai“ ir kt. Ar tai jau reiškia, kad aš „intelektualiai tvirkinau” savo vaiką? Jei taip, tai reiktų didžiajai daliai Lietuvos šeimų iškelti bylas už „intelektinį” savo vaikų tvirkinimą.
Jei seneliams ar O.Girdauskienei nuo liežuvio ir nusprūsdavo kokios kalbos apie tris pedofilus ar sysalus, tai tikrai ne todėl, kad jų tikslas buvo vaiką ištvirkinti, o todėl, kad jie tvirkinimo faktu buvo įsitikinę, apie tai ne tik kalbėjo viešai, bet ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Nors, kaip N.Venckienė sako, koks ten tvirkinimas, tai grynų gryniausia pedofilija….Be to, žmonės visada labai daug kalba apie tai, kas jiems yra skaudu.
Su besirenkančiais į Klonio gatvę žmonėmis šeima kartais apie tai irgi kalbėdavo. Bet neteko stebėti, kad jie tai daro tyčia prie vaiko ar, kas visai neįsivaizduojama, jam lieptų pasakoti žmonėms apie savo patirtis. Tai buvo didžiulė šeimos nelaimė, kurią skaudžiai išgyveno ne tik artimieji, bet sukrėtė ir daugybę žmonių. Kad atkreipti visuomenės dėmesį į pedofilijos problemas Lietuvoje, buvo suorganizuota ne viena akcija, piketas, mitingas, net konferencija.
Ir tik todėl, kad teismas esą įrodė, kad pedofilijos nebuvo, ar tai reiškia, kad iš tiesų jos šimtu procentų tikrai nebuvo? Juk teismai irgi klysta, būna, kad tam tikri sprendimai priimami ir dėl tam tikrų kitų priežasčių. Visi puikiai žinome kokių. Net Amerikos teismų praktikoje pasitaiko suklysti, priimant nutartis, bet Lietuvoje kažkodėl to negali būti. Ypač D.Kedytės tvirkinimo byloje. Pasakė teismas ir šventa. O, jei kas drįsta tuo suabejoti, gali ir pats užsidirbti bylą. Štai Amerikoje būna, kad į elektros kėdę pasodinę nekaltą, tai pripažįsta ir ieško būdu, kaip atlyginti padarytą žalą, bet Lietuvoje greičiau susodins dešimtis nekaltų, bet gink Dieve neprisipažins, kad klydo. Nes tokiu atveju, bylą nagrinėjantis teisėjas gali taip ir neatsikelti nuo prie nebaigto gerti kavos puodelio…
Šioje byloje eilinį kartą liudija „etatinių“ liudytojų trijulė M.Kuprevičius, V.Keršis, A.Kuznecovaitė, net Laima Lavastė ir kt. Derėtų man viešai atsiprašyti šios talentingos žurnalistės, kuri su L.Stankūnaite taip gražiai imbierinius namelius per šv. Kalėdas kalė. Pirmame straipsnyje rašiau, jog ji Klonio gatvėje niekada nebuvo. Bet klydau. Ji buvo. Net vieną kartą. To vienintelio karto pakako, kad ji iš karto įgautų „banditų“ senelių pasitikėjimą. Prie šių, išrinktųjų, „morališkai degradavę“ D.Kedytės seneliai bei jų kaimynė Olga Girdauskienė visai nesivaržė kalbėti „tvirkinamaisiais“ žodžiais vaiko akivaizdoje ir vykdyti kitas „nusikalstamas“ veikas vaiko atžvilgiu.
Bet nuo kitų žmonių Laimutė, Vytautas Ir Olga TAI slėpė: nelakstė paskui vaiką ir neliepė jam žmonėm pasakoti nei apie tris dėdes, nei apie raudoną piniginę, nei apie kremą…
Didžioji dauguma į Klonio gatvę atvykstančiųjų matė visai kitą vaizdą: kaip Kedžių anūkė nuo ryto iki vakaro su vaikais siautė kieme, džiugi, laiminga, žvitri, spardė su vaikais kamuolį, laipiojo tvorom, mėgo vadovauti ne tik savo bendraamžiams, bet ir gerokai už save vyresniems vaikams. Žmonės matė, kaip vaikas pareigingai vežiojamas pas psichologus, muzikos mokytoją, į susitikimus su motina. Matė, kaip vaikas draugiškai ir meiliai bendrauja su savo „kankintojais“ seneliais, o ypač su teta N.Venckiene. Žmonės matė, kaip vaikas vos pamatęs savo tetos, grįžtančios iš darbo, automobilį strimgalviais puldavo prie jo ir, tik spėjus atsidaryti durelėms, puldavo į jos glėbį. Kai mergaitė N.Venkienei pakibdavo ant kaklo, sunku ją būdavo ir atitraukti.
Mergaitė taip meistriškai gebėjo dumti atvykusiems į Klonio gatvę pažiūrėti „kas čia darosi“ žmonėms akis, kad jos net akutės švytėdavo begaline meile, kai apkabindavo savo dieduką ar močiutę.
Dažnai vaikas ant viso kiemo šaukdavo: „Dieeeeee…duuuuuuuu…kaiiiiiiiiii“ ir ypač mėgo su juo lošti šachmatais, kuriuos, deja, visai užmiršo po priverstinio pabuvimo „Vaiko raidos centre“, kur sugėrė dozę „vaistukų nuo slogytės“. Vaiko meilumą, pasitikėjimą savo artimaisiais liudija begalė nuotraukų, tai atsispindi daugybėje filmuotos medžiagos. Filmuoti Klonio vaizdeliai tokie gražūs, kad juos neretai „skolindavosi“ ir tie, kas kūrė istoriją apie kitą esą gražų mergaitės gyvenimą su mama.
Vaikas puikiai žinojo, ką reikia kalbėti prie būsimų liudytojų, o ką kalbėti prie kitų žmonių ir ką kalbėti prie savo draugų – vaikų. O jiems ji yra papasakojusi labai daug….Ne tik apie mamos piniginę…
Bet, pasak Lietuvos pažibų Dainiaus Pūro ir Lino Slušnio, toks vaiko elgesys - viso labo tik psichologinio smurto pasekmė, nes vaikas, tuose namuose buvo žiauriai kankinamas ir dresuojamas:
„Aš mačiau, kas buvo daroma Garliavoje pernai metais ir kaip vyko nuolatinė psichologinė prievarta – ir per televiziją rodė.“ – dalinosi savo „asmenine“ patirtimi vaikų psichiatras Dainius Pūras, pažiūrėjęs televizorių.
… vaikas buvo uždarytas – trejus metus ar kiek ten. Aš tai siūlyčiau dar šitą pridėti ir tikiuosi, kad bus kitos bylos, kur bus tiriami šie dalykai, kai mergaitė buvo mokinama kartoti, su kuo ji amžinai gyvens“,
„…Tai, kas su juo buvo daroma, aš kaip ekspertas, prilyginčiau psichologiniam kankinimui“- sako Dainius Pūras.
„…Todėl, kad prievartą, smurtą taikė tie, kurie buvo užgrobę vaiką….„, „ Tai ne jos namai. Ten ji buvo užgrobta“ – tvirtina Dainius Pūras, nors paties užgrobimo fakto greičiausiai niekaip nesugebėtų įrodyti.
„Paskui man paskambino gerbiamas Stoma. Ir sako: „Žiūrėkit, aš galiu jus ten nuvežti, pasižiūrėsite, koks vaikas laimingas…“ Man tai koja pakirsdavo klausantis – štai Seimo narys ir nesupranta, kad man siūlo nusikaltime dalyvauti“ – sako teisuolis D. Pūras, niekaip nenorinti savo akimis pamatyti, kas vyksta Klonio gatvėje.
„Vaikas buvo paimtas įkaitu ir tai buvo baisu“ – toliau formuoja nuomonę Dainius Pūras, nebuvęs, nematęs, negirdėjęs. (visos citatos iš straipsnio „Dainius Pūras: į Lietuvą sugrįžo teisybė“,http://www.biciulyste.com/index.php/aktualijos/7557-dainius-puras-i-lietuva-sugrizo-teisybe);
„Mergaitė yra vienintelė tiesioginė tėvo Drąsiaus Kedžio turto paveldėtoja. Nepatvirtintais duomenimis jam galėjo priklausyti nekilnojamas turtas ne tik Klonio gatvėje, bet ir Lietuvos pajūryje.”
(D.Pūras apie dramą Garliavoje: pažeidžiama vaiko teisė sveikai vystytis dvasiškai” http://www.delfi.lt/archive/dpuras-apie-drama-garliavoje-pazeidziama-vaiko-teise-sveikai-vystytis-dvasiskai.d?id=58613427) – tvirtą nuomonę pareiškia Dainius Pūras, prisiklausęs paskalų apie D.Kedžio turtus.
„Vaikas yra uždarytas pastate, sutrikdyta jo teisė lankyti mokyklą, dvasiškai vystytis…. Tai kvalifikuotina kaip labai stipri emocinė arba psichologinė prievarta – tai, kas vyksta dabar prieš vaiką.”, – tvirtina Dainius Pūras tame pačiame straipsnyje, nors vaikas niekada, nei vienos sekundės nebuvo niekur uždarytas..
Nuo Dainiaus Pūro nei per nago juodymą neatsiliko ir kitas vaikų psichiatras Linas Slušnys:
„Ji nebemato normalių vaikų, normalaus bendravimo, tik kažkokia idėja užsikrėtusių suaugusiųjų minią…“, – sakė L.Slušnys. Tarsi su D.Kedyte nuolat žaidę vaikai būtų visai ne vaikai. („Vaikų psichiatras Linas Slušnys apie įvykius Garliavoje: Tai – ant pamišimo ribos“,http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vaiku-psichiatras-linas-slusnys-apie-ivykius-garliavoje-tai-ant-pamisimo-ribos-56-212156 ).
„Tai, ką daro mergaitę prižiūrintys D.Kedžio artimieji, yra toks didelis nusikaltimas, kad jei už jį mirties bausmės skirti negalima, juos reikėtų bent įkalinti iki gyvos galvos,” – iš anksto teismo verdiktą paskelbė Linas Slušnys (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vaiku-psichiatru-verdiktas-uz-brutalu- elgesi-su-mergaite-drasiaus-kedzio-artimiesiems-reiketu-skirti-kalejima-iki-gyvos-galvos-56-206457).
„L. Slušnys mergaitei daromą įtaką palygino su konclagerio ar bet kokio kito žiauraus elgesio, smurtavimo, tyčiojimosi ar paniekinimo įtaka žmogui”- toliau rašoma tame pačiame straipsnyje.
Taigi, artimieji, pasak psichiatrų, laikė vaiką įkalinę už keturių sienų, diena iš dienos jį ne tik psichologiškai kankino, smurtavo, mokino kalbėti „išsigalvotus dalykus“, bet turbūt ir „išdresiravo”, ką reikia kalbėti ir kaip elgtis pašalinių žmonių akyse, kad tie nieko neįtartų. Todėl vaikas kuo puikiausiai „vaidino” gražius šeimos santykius. Tokius, kad net tūlam jautrios širdies patvoriniui, už tvoros besigėrinčiam šeimos darna, ir ašarą išspausdavo.
Garsieji vaikų psichologijos žinovai ir ekspertai nors niekada nebuvo Klonio gatvėje, viską matė ir girdėjo tik iš labai toli, bet kuo puikiai „žinojo“, kas ten vyksta ir savo žinojimu plačiai dalinosi su visuomene, pyškindami straipsnį po straipsnio. Iš toli turbūt geriau matėsi.
Kad apdumti visuomenei akis, ne tik vaikas, bet ir V. Ir L. Kedžiai „vaidindavo“ dorus piliečius: jų namuose priglausti priklydę gyvūnėliai gyveno ir gyvena kaip karaliai, išpopinti, išlepinti, turintys šiltus guolius poilsiui ir net nežinantys nei ko ėsti norėt. Visa tai turbūt tik tam, kad sukurti gerumo iliuziją. Nes, va su D.Kedyte ta šeima elgėsi blogai. Labai blogai. Bet kitam anūkui seneliai buvo geri.
Šeima nuo 2009 m. buvo sekama. Pasiklausymo įranga slapčia D.Kedytės senelių namuose buvo sumontuota dar prieš „banditams“ Kedžiams planuojant padaryti savąjį nusikaltimą. Matomai, teisėsaugininkai iš anksto žinojo, kad D.Kedytės seneliai 2010 m. imsis vaiko teroro ir iš anksto pasirūpino, kad viskas būtų įrašyta. Bet kodėl jie tuomet neįrašė, kaip 2009 m. Drąsius Kedys, prieš susukant savo garsiuosius filmukus, mokino vaiką „pasakėlių apie tris dėdes“? Juk tokiu būdu D.Kedys, pasak teisėjo A.Cinino, ir pakeitė vaiko senąją atmintį į naują. Kažkodėl nėra garso medžiagos, kaip D.Kedytės tėtis aiškina, ką reikės vaikui kalbėti filmavimo metu. Juk, jei vaikas buvo iš karto filmuojamas, be jokio išankstinio pasiruošimo, tai kaip jis gali atsakyti į klausimus kokie dėdžių vardai, ką jie su ja darė, kas tie sysalai, ką reiškia žodis pedofilas? To vaikas turėjo būti ilgai ir nuosekliai mokinamas. Juk, peržiūrėjus tai, kas yra D.Kedžio nufilmuota, visai negalima teigti, kad to pakako šitaip smarkiai vaikui pakeisti atmintį.
Bet tokių įrašų pasirodo nėra. O jie labai reikšmingi, nes juk filmukus, pasak „ekspertų”, D.Kedys nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. rugsėjo suko kartu su savo seserim N.Venckiene. „Ekspertai“ matė filmuose N.Venckienės šešėlį, „ekspertai“ filmuose girdėjo jos juoką, jos balsą… Juk tie įrašai būtų dar vienas geras BK straipsnis ją parsitempti į Lietuvą. Gal bent tada Amerikos teisėsaugininkai nustotų krykštauti iš juoko ir į tą reikalą pasižiūrėtų visu rimtumu, o Lietuvos teisėsaugos atstovei spaudai Astai Kuznecovaitei būtų dar viena gera proga eilinį kartą išpūsti eilinį burbulą ir neišradingai prikepti kokį penkiolika straipsnių apie vieną ir tą patį.
Vis dėlto, mano nuomone, tie pareigūnai, kurie įrašinėjo ir viską girdėjo, kas dedasi tuose namuose, turėtų būti teisiami už tylėjimą, nes, tik jų dėka, vaikas dar tris metus praleido su „baisiąją“ globėja. O ji visą globos su vaiku laiką galėjo su vaiku daryti ką tik nori. Ir „darė”. Tik taip slaptai, kad nei vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, nei psichologės, nei vaiko mokytoja, nei Seimo nariai, nei Nepriklausomybes akto signatarai, nei menininkai, nei poetai, nei rašytojai, nei verslininkai, nei kunigai, nei visuomeninių organizacijų atstovai, nei tie visi kiti dideli skaičiai žmonių, kurie nuolat lankėsi Neringos namuose, nieko blogo neįtarė.
Ji tikrai genijė.
„Tvirkinimo byloje” mergaitė davė parodymus ikiteisminiame tyrime ir jos parodymai greičiausiai buvo išgauti 2012 m.. Tačiau tais pačiais, 2012 m. metais, kitoje, pedofilijos byloje, teisėjas A.Cininas pareiškė, kad vaiko apklausti negalima, nes jo atmintis buvo ištrinta:
„Teismas įsitikinęs, kad nukentėjusiąja pripažintos mergaitės nereikėjo apklausti teisme – tai rekomendavo ekspertai. „Vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis yra ištrinta – taip parašyta ekspertų išvadose”, – po teismo nuosprendžio penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Cininas.” („N.Venckienė: mergaitei prievarta ištrinta atmintis, tėvas ją filmavo teisėtai”, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nvenckiene-mergaitei-prievarta-istrinta-atmintis-tevas-ja-filmavo-teisetai.d?id=60136961
Tai, kaip suprast, kad 2012 m. byloje, kurioje D.Kedytės seneliai ir O.Girdauskienė kaltinami tvirkinimu, vaikas su „ištrinta atmintimi” parodymus duoti galėjo, o „pedofilijos byloje’, kurioje kaltinamas buvo Andrius Ūsas 2012 m. jau parodymų duoti negalėjo, nes pasirodo atmintis tai ištrinta? Nieko nesuprantu.
Teisėjas A.Cininas kalba ir dar daugiau:
„Psichologo išvados apie tai kalba taip, kad užduodant uždarus, atsakymą menančius, direktyvius klausimus, daroma įtaiga vaikui. Ir tokiu būdu suformuojama dirbtinė atmintis arba, kitaip tariant, netiesioginė seksualinė patirtis. Specialistai, kalbėdami apie tai, kad vaikas turi realią seksualinę patirtį, jokiu būdu neturėjo galvoje vien, kad ši patirtis yra įgyta tiesioginiu būdu. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, teismo kolegijos nuomone, padarė neginčytiną išvadą, kad ši patirtis yra įgyta netiesioginiu būdu.
Tai – ilgalaikis įkyrios apklausos, kurią darė vaiko tėtis namuose, (rezultatas – red.).”, – „Žinių radijui“ sakė A. Cininas (Delfi, „A.Ūsą reabilitavęs teisėjas: mergaitės atmintis ištrinta jos tėvo namuose”, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ausa-reabilitaves-teisejas-mergaites-atmintis-istrinta-jos-tevo-namuose.d?id=60159063):
Tiek to. Remiantis A.Cininu, traktuokim, kad D.Kedys, vaiko tėvas, mergaitei ištrynė tą gerąją atmintį, kai vaikas laimingai sau gyveno su mama ir suformavo jam dirbtinę atmintį apie seksualinius potyrius, įkyriai klausinėdamas apie pedofilus 2009 metais.
Olga Girdauskienė iš naujo mergaitės atmintį formavo 2010 m.. Už tai jai iškelta byla pagal BK 233 str. 1 d. – liudytojo gniuždymas. Pasak liudytojų, ji pravesdavo vaikui parapsichologijos seansus ir veikė vaiką hipnoze, stengdamasi vaikui įteigti istorijas apie tris pedofilus.
Vaikas parodymus „tvirkinimo byloje” davė 2012 m..Tai kaip dabar „tvirkinimo byloje“ atskirti iš kurios atminties ji davė parodymus: ar iš tos, kurią suformavo tėvas, ar iš tos, kurią suformavo Olga Girdauskienė?
Jei vaikas davė parodymus iš atminties, kurią suformavo tėvas, tai taip išeina, kad Olga Girdauskienė ir seneliai teisiami nekaltai. O jei visos atmintys susikryžmino? Tai tuo labiau negalima teisti žmonių, nes neina kaip atrinkti, kas iš kur.
Nu, nesueina galai, nors tu ką…
Bet vis tiek kažkaip reikia iš visų jėgų pasistengti ir tuo patikėti. O, kad žmonėms lengviau sektųsi tai padaryti ne tik šioje byloje, bet ir kitose Garliavos bylose misticizmu, parapsichologija, ištrintomis atmintimis, etatinių liudytojų ir patologinių melagių pasakomis užkamšomos visos skylės. Kurių neina niekaip paaiškinti nei teisiškai, nei logiškai, nei žmogiškai. Gal kokie nors burtininkai kaip nors padėtų?
Kadangi šio ypatingo vaiko atmintis yra visiškai lengvai pakeičiama, tai, kas dabar gali įrodyti, kad vaikui pas L. Stankūnaitę niekas mergaitės atminties nepakeitė trečią kartą?
Juk faktai kalba, kad mergaitei pas motiną ne pyragai: pabuvus mamą per mėnesį laiko ji neteko kokių 10 kg. svorio – tai labai daug tokio amžiaus vaikui; po paėmimo ji parašė seneliams 6 laiškus, kurių 5 buvo normalūs, o paskutiniame močiutei ji pareiškė „Daugiau tau nerašysiu”; žymioje nuotraukoje, kurioje ji pozuoja su savo diedukais Stankūnais ji atrodo vangi, suglebusi ir apatiška; 2013 m. pati L.Stankūnaitė ant visos Lietuvos virkavo, kad jai labai sunku ir, kad vaiko sveikatos būklė yra bloga; 2012 m. prezidentūrai uždavus klausimą apie vaiko sveikatos būklę, prezidentūra atsakė: „vaiko sveikatos būklė nėra sunki”. Ar tokia formuluotė apibūdina sveiką vaiką? Juk iš Klonio 2012 05 17 mergaitė buvo išklykinta puikiausios fizinės ir psichinės formos.
Tokios geros formos, kad net „išlaisvinimo” operatoriams reikėjo besipriešinančiam vaikui ant galvos užmesti tramdomąjį dekutį, esą, kad esą nesušaltų, po ko jai nutįso seilės, o Neringa Venckienė, kuriai irgi teko dekučio pauostyt, po įvykių kiaurą parą pramiegojo.
D.Kedytės senelių ir O.Girdauskienės teismas 2015 gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teisme.
P.S. Bus daugiau… bet po Šv. Kalėdų…
