Prisimename visus išėjusius į Tėvo namus.
Ypatingai tuos, kurie stojo ginti nuo negandų vėjo, taip dažnai pučiančio mūsų Tėvynėje nuo 2012-ųjų kovo 23-osios, mažos Mergaitės, netekusios savo Tėčio.
Meldžiamės už kiekvieną, kuris negailėjo savęs, savo sveikatos ar net gyvasties tam, kad Vaikas alsuotų vaikyste.
Būkite balsas šakiantis Aukščiausiojo įsikišimo.
Juk Jis nemėgsta, kai vaikai verkia.
O ašaros dėl nežmoniškos skriaudos turi būti nušluostytos! Žaizdos padarytos helovyną žaidžiančių įtakingųjų, kurie savo esme jau suaugo su pragariškom savo kaukėmis, turi būti užgydytos…
Prisimename tuos, kuriuos mirtis pasiuntė ne į Teismą, o į Gyvenimą. Dėl Jautrių ir neabejingų širdžių…
Mes likome gyvenimo kelyje tam, kad savo širdimi užstotume Vaiko tiesą nuo kaukėtųjų melo!