Tai jau trečias Jūsų, Neringa, Gimtadienis ne Lietuvoje. Atsiprašome Jūsų, kad negalėjome apginti Jūsų nuo neteisingumo, visa galia užgriuvusio Jus ir Jūsų artimuosius. Dėl tos priežasties emigracija tapo Jūsų gyvenimu. Tie, kurie siekė sunaikinti Jūsų, Jūsų Šeimos, Jūsų Sūnaus, Jūsų Tėvų ir Jūsų bičiulių gyvenimus, tokiu Jūsų ištrėmimu, nesunku nuspėti, ko gero, džiaugiasi. Tegu. Nes tai pragariškas džiaugsmas. Neatneša, gi, laimės jokia netiesa tam, kas melą kuria…
Be Jūsų Lietuvoje dar persekiojamos keturios dešimtys žmonių už tai, kad nebuvo abejingi Vaiko ašarai ir melą vadino tuo vardu, kurio jis vertas. Jie yra Jūsų likimo bičiuliai, gerai suprantantys, kaip nelengva žadinti Tautą iš abejingumo miego, kuris šiomis dienomis turėtų būti vadinamas labai sunkia nuodėme…
Linkime Jums Tvirtumo Dvasios! Juk, žmonės tokią per Sutvirtinimo Sakramentą gauna… Bet pamiršta, kad turi. Tad, tuomet, kai dar bus labai sunku, nepamirškit, jog turite.
Linkime Jums vidinės Ramybės. Nes ją, juk, turi, kiekvienas, neteisingai kaltinamas ar nevertai teisiamas. Jūs, gi, teisėja. Irgi tai gerai žinote. Ir, priimdama sprendimus, turbūt atsiklausdavot ne tik Sąžinės, bet ir To, kas tą Sąžinę kūrė.
Linkime Jums Jus suprantančių žmonių šilumos. Nes bendruomeniškumas su tuo žmogumi, kuris kvepia dangumi, yra stipresnis už kraujo ryšį.
Ištverkite šį laikmetį, jeigu galite…
Esate mūsų mintyse… Sunku būti vėliava (taip kažkas kažkada kažkur Jus pavadino). Turbūt taikliai. Tad, tebūna Vėliavos burė išskleista palankiam vėjui link Teisingumo kranto, kur nebeverks Jūsų Dukterėčia ir Jūs galėsite, pasisodinus Ją ant kelių, ramiai šypsotis.
Oi, ne! Šypsokitės jau dabar! Tam turit teisę!
Sveikiname Jus, Neringa! Su Gimtadieniu! Ir skaičiai šį kart ir gražūs, ir dera…
„Drąsos kelio” bičiuliai
