Kame yra mūsų valdžia?
DK partijos narių skaičius artinasi prie dviejų tūkstančių, iš DK frakcijos Seime du jau nusitolino, o kas pasiliko ir kaip laikosi partijos programos – matosi plika akimi.
Kam rūpi Lietuva, o kam svarbu mašna – taip pat nesunkiai perprantama.
Aš jau du metus esu Seime, bet vis dar man neaišku, kame yra mūsų valdžia? Manau tai klausimas ir uždavinys. Mėginant pateikti Konstitucijos 9 straipsnio pataisą, kad referendumui surengti pakaktų 100 tūkstančių piliečių parašų ir 68 str. vietoj 50 tūkstančių įrašyti 15 tūkstančių, kurių piliečiams pakaktų pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, patyriau keistą priešiškumą, keistai motyvuojant, kad užvaldys lenkai, arba ateis rusai. Gal baugino N.Venckienės autorystė? Nesisekė nei su kompensuojamų pensijų išmokų paveldimumu ir apskritai pensijų didinimu pagal artimiausių kaimynų latvių ar estų lygį. Ir projektas dėl progresinių mokesčių nesulaukė parlamentarų malonės. Ir prieš kelias dienas teiktas projektas XIIP-1736 kurio turinys 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones programos kiekvienam punktui įgyvendinti“. Projektas nesurado palaikymo. Vyriausybė nebus įpareigota laikytis rinkiminių pažadų. „Pažadėjai – patiešinai neištesėjai nesugriešinai“…
Vadinama partijų ideologija yra „aprėdas“, bet ne turinys. (Ideologija- tai vertybių ir būdo jas pasiekti teigimas. Aš tai rašau nes apibrėžimų yra daug) Įtariu, kad sprendimai yra ruošiami už Parlamento… Valdžia vienur, o valdžios rodymas kitur… nėra aišku, kas kuria strategiją, ir kieno interesams pasitarnaujama. Tai galima pailiustruoti 12 sekundžių parlamentarų komisijos nariams Neringos Venckienės klausimu. Čia komisijos uždavinys aptarnauti „tikrąją valdžią“ tai yra paklusti, sprendimą daryti be informacijos. Palyginimui senato komisija Guantanamo klausimu, arba pilietiškas amerikiečių pajuokavimas „raut krūmus ir sodint medžius“. (Bush- krūmas) Medžių radosi JAV, bet deja nevirtę krūmais kartais jie buvo nukirsti… manau prisimenam Kenedį. Amerikiečių žmonės nepavargsta tarnauti savanoriais ir surengti plačius visuomenės protestus prieš neteisybę. Mūsų visuomenėje labiau vyrauja individualizmo ir baimės kelias… Nėra net priminimo, kad mes, piliečiai, esam ir piktinamės, ir nepritariam.
Pažvelkim iš kokio paveldo atėjom. Aiškiai žinojom, kad įstatymai ruošiami CK politbiure, ne Aukščiausioje Taryboje, kas rašoma Konstitucijoje galėjo suprast tik partija, na dabar tik KT, aptarinėti ką girdėjau iš BBC ar ABC, tai kaip dabar kalbėti apie Venckienę… Bėda, kad išėjom ir neatėjom… o ką išsinešėm jau prichvatizuota -materialus turtas, o kultūra nuskurdinta iki popso…
Tai kur strategiją formuojanti valdžia? Neturime industrializacijos… prekyboj ir ne tik -monopolizacija esam tik paklusnūs pirkėjai ar darbo jėga, gyvenam daug kam tinkamoje teritorijoje, na gamtoj tuščia vieta nebūna… Gal esam tik kolonija… valdžia gal Briusely, gal kur toliau… Kaip ir CCCP laikais gal ir dabar saugiau garsiai nespėlioti… Dabar esam neuždaryti valstybės sienom, bet pririšti kreditais arba pažeminti skurdu ir baime prieš paslaptingą valdžią… ką padarysi… bus kaip Kedžiams…
Kadangi esu iš DK, tai drįstu teigti, kad niekur neatėjome…
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Bet mūsų gyvenimui tai ne prie ko… bet Drąsos keliu einant turime pasiekti pilietinę laisvę ir išmokt atsakomybės už savo valstybę. Mes piliečiai neesame tik tam, kad būtume atbukinti rinkimų žaidimo dalyviai, ar politinės kovos spektaklio Seime fanai. Mes, piliečiai, esam valdžia ir pagal Konstituciją ar įstatymą mums turi atsiskaityti visos valdžios, taip pat ir vykdanti teisingumą. Jei tai tinkamai nenumatyta, mes turim siekti valdžių veiklos atskaitingumo. Drįsiu pasakyti, kad „slaptingajai valdžiai“ teisėtvarkoje reikalingi ne gabiausi, o paklusniausi, kurie negali remtis asmeniniu autoritetu, nes yra liūdnai pagarsėję, bet vis tiek paslaptingai kyla karjeros laiptais ir tokiu atveju autoriteto trūkumą pakeičia jėga: sprendimai yra teisingi ne dėlto, kad yra pagrįsti ir gerai argumentuoti, bet todėl, kad tai „mes” (teismas) juos priėmėme. Autoritarinis, bet ne autoritetingas sprendimas.
Teismų nepriklausomybės lygis gali būti ten, kur procese dominuoja pilietinė visuomenė, pavyzdžiui, iš akademikų, iš kultūrinio elito ir praktikuojančių teisininkų sudarytos komisijos, bet kai akademikus reprodukuoja buvę akademikai, tai lieka dar rinkimai. Teisingumas yra valstybių pamatas, ir teisminė valdžia tai kaip imunitetas kūnui… Bet dar yra dvasia. Sujaukus dvasią galimas ir strateginis, esminis pavergimas. F.Dostojevskio Didysis inkvizitorius sako, kad žmogų vargina laisvė, bet ją atimti gali tik tas, kuris užvaldys sąžinę… mokslas paskelbs, kad nėra nusikaltimo, taigi nėra ir nuodėmės, viskas leista… jokių dvasinių duotybių, svarbiausia duona, na, ir žaidimai… Ir jau ne Ivano Karamazovo monologe, – dabarties gyvenime ištrinta gėrio ir blogio riba, neliko gėdos, vadinamas „lytinis švietimas” skatina ankstyvus lytinius santykius, naikina meilę, emocinį ryšį, atsakomybę, žmogus įkalinamas biologiniame buvime. Gausios skyrybos, sudužę gyvenimai, dvasiškai nebrandūs žmonės nepajėgūs sukurti stabilių santykių. Genderizmas tampa religinio persekiojimo priemone, primesdamas su tikėjimu ir žmonijos patirtimi nesutaikomą gyvenimo būdą. O mūsų, bent jau krikščionių misija šiandien yra atlaikyti tą kultūrinį cunamį… nepaskęsti… kad ir kokia didelė banga tarptautinių organizacijų lygio ir milijardų dolerių galybės.
Tiems kuriems Dievu tikėti gėda patarimo neturiu.
O tikintiems sakau, kad mūsų tvirtybė – tai Dievo bičiulystė.
Jn 16, 33 „Aš jums tai kalbėjau,
kad manyje atrastumėte ramybę.
Pasaulyje jūsų priespauda laukia,
bet jūs būkite drąsūs:
aš nugalėjau pasaulį!”
Na dar apie valdžią.
Apr 12 , 9 „Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.”
Tai, va, su anuo ir turim reikalą. Dabar anas apsirengęs liberalizmo aprėdu. Bolševizmas kirto kūną. O veislė su šituo aprėdu pasidabinusi gali paskandinti ir sielą, ir kūną absurdo ir beprasmybės pragare… Taigi, krikščionys, privalom pasipriešinti drąsiu tikėjimu ir iš to kylančiu gebėjimu gyventi taip, kad žemėje vyktų Dievo valia, kaip ir danguje.
Nežinau, ar daugelis tai išgirstate kalbėdami Tėve mūsų maldą?..
„Drąsos kelias” politinės partijos pirmininkas Jonas Varkala
