Iš tiesos.lt
Tęsiame straipsnių seriją apie politinį teismų procesą, pradėtą prieš valdžios smurtavimo 2012 metų gegužės 17-ąją Garliavoje liudytojus. Šįkart jūsų dėmesiui siūlome keletą pastebėjimų iš lapkričio 26 d. Kaišiadorių apylinkės teismo posėdžio salės, kur toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, iškelta Garliavos antpuolio stebėtojams.
Lapkričio 26 dienos posėdis prasidėjo kaip visada – policijos pareigūnų apklausa.
Pirmasis liudytojas, Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas Remigijus Meškauskas, pasakojo, kad jie anksti ryte rinkosi vadovo nurodymu Karmėlavoje, važiavo į Garliavą, Klonio gatvę. Pareigūnai turėjo padėti perduoti vaiką motinai L. Stankūnaitei ir R.Oželiui. Pasakojo, kad atvykęs su kitais pareigūnais, jis pamatęs daug žmonių prie namo – jie patys buvo gatvėje, kurioje stovėjęs automobilis apie kažką informavo žmones, tačiau turinio nepamenąs – berods, buvo prašoma nepažeidinėti viešosios tvarkos. Toliau pasakojo, kad žmonės šaukė „Banditai“, kad iš Klonio g. kiemo buvo išvedinėjami žmonės, o keturi pareigūnai vieną žmogų išnešė. Jis jiems padėjęs. Liudijo, kad policijos reikalavimų negirdėjęs, antstolės nematęs, jam asmeniškai žmonės nesipriešinę.
Adv. A.Novikovas: „Ar matėte, kad žmonės turi kažkokius daiktus?“
R.Meškauskas: „Ne, nemačiau.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar jums nebuvo nurodyta į ką atkreipti dėmesį?“
R.Meškauskas: „Mes buvome kaip rezervinė grupė, turėjome padėti.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Gal aiškinote žmonėms, kodėl jie išvedami?“
R.Meškauskas: „Man to nereikėjo daryti, tą darė viršininkai.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Kai antstolė jau buvo viduje, ar žmonės buvo išvedami?“
R.Meškauskas: „Taip.“
Adv. A.Venckus: „Ar tai, kas vyko Klonio gatvėje, matėte iš Artojų gatvės?“
R.Meškauskas: „Aš tai pamačiau, priėjęs prie vartelių.“
Adv. A.Venckus: „Ar galite patvirtinti, kad nors vienas žmogus iš salėje esančių nevykdė teisėtų reikalavimų?“
R.Meškauskas: „Ne. Nežinau, reikia žiūrėti.“
Žiūri į salę. „Dabar negaliu pasakyti. Man perdavė vieną žmogų.“
Teisėjas perskaito pareigūno parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
R.Meškauskas savo parodymus patvirtina ir „atpažįsta“ žmogų, kurį sulaikė. Rodo į K.Dūdėną.
K.Dūdėnas: „Ne aš.“
Iš pareigūno 2012 metų gegužės 17 d. surašyto tarnybinio rašto „[...] pastebėjau, kad pagal planą dirbantys trys policijos pareigūnai, kurių pavardžių negaliu nurodyti ir iš matymo nepažįstu, vedė apie 40–50 metų moterį, kuri muistėsi ir aktyviais judesiais norėjo iš pareigūnų ištrūkti, o po to keikdama necenzūriniais žodžiais bandė išvengti sulaikymo, bandė koja įspirti pareigūnams, tačiau į policijos pareigūnus nepataikė. Priėjus prie pareigūnų ir moteriškės badžiau ją nuraminti ir išaiškinti jos veiksmus, tačiau moteriškė nereagavo, tuomet padėjau ją pristatyti prie konvojavimo automobilio…“ [bylos t. 5, psl. 180–183]. Vėliau, jau per ikiteisminio tyrimo apklausą, jis teigė, kad padėjo išvesti aršų, besikeikiantį vyrą.
Adv. A.Venckus: „Jūs sakėte, kad vedamas žmogus nesipriešino, o ikiteisminiame tyrime teigėte, kad keikėsi.“
R.Meškauskas: „Nežinau.“
Adv. A.Venckus: „Ar galite pasakyti, ar buvo išsakyti kokie nors teisėti reikalavimai?“
R.Meškauskas: „Aš negirdėjau, nes pradžioje buvau autobuse, o vėliau prie vartų.“
Teisėjas: „Ar tada girdėjote?“
R.Meškauskas: „Kalbėjo gramofonas.“
Adv. A.Venckus: „Ten kalbėjo, kad nepažeisti viešosios tvarkos privačiame kieme. Ar galite patvirtinti?“
R.Meškauskas: „Negaliu.“
Adv. A.Venckus: „Tai kodėl tie žmonės buvo sulaikyti?“
R.Meškauskas: „Tai, matyt, anksčiau pažeidė tvarką…“
Adv. A.Venckus: „Ar nors vienas žmogus keikėsi ant jūsų, antstolės?“
R.Meškauskas: „Ne.“
Adv. A. Trumpulis: „Ar rašėte tarnybinį pareiškimą pristačius žmogų į autobusą?“
R.Meškauskas: „Ne.“
Adv. pad. T. Tomkus: „Ar sulaikytą žmogų iš fotonuotraukos atpažįstate taip, ar todėl, kad toje nuotraukoje buvote kartu ir jūs?“
R.Meškauskas: „Įsimenu žmones.“
Adv. pad. T. Tomkus: „Tai kodėl dabar neatpažįstate?“
Teisėjas G.Kaulakis: „Jūs skirkite, pareigūnas pasakė, kad panašus…“
Kitas į teisėjo G.Kaulakio klausimus atsakinėjo Sergej Kolesnikov – Vilniaus apskrities policijos, mobilios kuopos pareigūnas: „[...] kuopos tikslas – atlikti pareigą. Instruktažas pravestas I punkto poligone, instruktažo turinio nepamenu. Išvykome anksti ryte, prie namo buvo apie 100 žmonių, ką jie darė, neprisimenu. Ėjau antstolei iš nugaros, stebėjau viešąją tvarką, mačiau, kad žmonės dainavo, ką sakė jie, neprisimenu, nes daug laiko praėjo“.
Teisėjas perskaitė pareigūno parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, ir priminė, kad jo apklausos protokole yra epizodas, kuriame jis liudijo, jog žmonės buvo susirišę plastikinėmis virvelėmis, kad kažkas iš žmonių pareigūnui įkandęs į delną, bet į medicinos įstaigą šis nesikreipęs.
Toliau klausimus uždavinėjo prokuroras: „Ar buvo galima laisvai judėti prie durų?“
S.Kolesnikov: „Ne.“
Prokuroras: „Ar buvo žmonės susikibę?“
S.Kolesnikov: „Taip.“
Prokuroras: „Ar girdėjote, ką sakė pareigūnai?“
S.Kolesnikov: „Neklausiau, nes tikslas buvo ne tas.“
Prokuroras: „Ar galite atpažinti tuos žmones salėje?“
S.Kolesnikov: „Negaliu pasakyti.“
Prokuroras: „Ar girdėjote įžeidžiamus žodžius antstolei?“
S.Koelsnikov: „Neatsimenu.“
Prokuroras: „Ar buvo dar kokie keiksmai?“
S.Kolesnikov: „Neatsimenu.“
Adv. A.Novikovas: „Kodėl perdavėte žmones į konvojų?“
S.Kolesnikov: „Kad negrįžtų atgal.“
Adv. A.Novikovas: „Pagal ką sprendėte, kad jie grįš?“
S.Kolesnikov: „?“
Adv. A.Novikovas: „Ar jie elgėsi agresyviai?“
S.Kolesnikov: „Pasyviai priešinosi.“
Adv. A.Novikovas: „Jūs sakėte, kad saugojote antstolę nuo išpuolių. Ar ją kas nors užpuolė?“
S.Kolesnikov: „Ne.“
Adv. A.Novikovas: „Ar tie žmonės turėjo dujų, akmenų, lazdų?“
S.Kolesnikov: „Jie turėjo vėliavą ir su kotu norėjo padaryti grėsmingus veiksmus.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ta moteris, kurią ištraukėte, kokius veiksmus ji atliko?“
S.Kolesnikov: „Trukdė antstolei. Minioje padarė kaip tvorą. Ji buvo susikabinusi.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar galite ją atpažinti?“
S.Kolesnikov: „Šiuo metu ne.“
Adv. J.Ramoškienė: „Bet jūs apklausoje minėjote, kad ta moteris nesipriešino, o tik klausė „Kas dabar bus?“
S.Kolesnikov: „Nežinau.“
Adv. J.Ramoškienė: „Tai, kaip ji, klausdama „Kas dabar bus?“, trukdė vykdyti sprendimą?“
S.Kolesnikov: „Viskas vyko greitai.“
Adv. T. Tomkus: „Kokius žmones ištraukėte jėga?“
S.Kolesnikov: „Aš nenaudojau fizinės jėgos. Ištraukiu iš minios nenaudodamas fizinės jėgos.“
Adv. T. Tomkus: „Tai, jei nenaudojote fizinės jėgos, gal tie žmonės patys išėjo?“
S.Kolesnikov: „?“
Adv. T. Tomkus: „Ar antstolė prašė patraukti?“
S.Kolesnikov: „Ne.“
Adv. A.Venckus: „Kaip žmonės turėjo atpažinti antstolę?“
S.Kolesnikov: „Nežinau.“
Adv. A.Venckus: „Kas davė nurodymą atlaisvinti praėjimą?“
S.Kolesnikov: „Niekas nedavė.“
Adv. A.Venckus: „Ar jūs gavote nurodymus iš antstolės?“
S.Kolesnikov: „Ne. Visas pokalbis vyko per vadovybę.“
Adv. Kvaraciejus: „Kaip paaiškinsite, kad žmonės buvo susirišę virvelėmis?“
S.Kolesnikov: „Nežinau.“
Adv. Kvaraciejus: „Tik jūs vienas tai matėte. Ar esate tuo tikras? Nes daugiau niekas to nematė.“
S.Kolesnikov: „Sakau, ką žinau.“
Kitas liudijo Irmantas Visalga iš rinktinės „Vytis“. Šios grupės uždavinys buvo stebėti, kad žmonės nepraeitų pro STOP juostą. Grupės tikslas, pareigūno liudijimu, – užtikrinti viešąją tvarką, saugoti namą, kad niekas nepatektų prie durų – to reikėję antstolės sprendimui įvykdyti. Pareigūnas sakė, kad buvo perskaitytas teismo sprendimas, žmonių reakcija nedraugiška, pasireiškianti teisėtų reikalavimų nevykdymu, kad žmonės dainavo Lietuvos himną ir sudarė kliūtį gyva grandine. Pareigūnas išvedė 4 žmones, kurių teismo salėje atpažinti negalįs.
Teisėjas: „Buvo daug triukšmo, ar girdėjo žmonės.“
I.Visalga: „Taip. Kol buvo giedamas himnas, mes stovėjome, klausėme. Po to buvo garsiakalbis.“
Prokuroras: „Girdėjote šūksnius. Kokie tie šūksniai buvo?“
I.Visalga: „Visokių emocijų buvo: „Budeliai lauk“ ir pan.“
Prokuroras: „ Ikiteisminio tyrimo metu nurodėte daugiau.“
I.Visalga: „Daug laiko praėjo.“
I.Visalga teismui sakė, kad teismo sprendimas buvo skaitomas prie kiemo vartų. Į klausimą „Ar antstolė parodė žmonėms kokį nors pažymėjimą“ atsakė: „Turėjau, ką veikti. Ne mano užduotis buvo žiūrėti, ką ji veikia.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar iš minios tempėte žmones?“
I.Visalga: „Aš netempiau. Aš tik lydėjau iš kiemo.“
Adv. J.Ramoškienė: „Bet juk yra skirtumas pašalinti ir palydėti. Ar matėte kokius nors tų žmonių veiksmus, dėl kurių juos reikėjo pašalinti?“
I.Visalga: „Kadangi situacija buvo chaotiška, mūsų prašė padėti – ištraukia žmones, o mes palydime.“
Adv. J.Ramoškienė: „Dėl kokių priežasčių žmonės negalėjo grįžti į kiemą, jei jau antstolė praėjo?“
I.Visalga: „Mums buvo duota komanda šalinti visus. Užtikrinti viešąją tvarką.“
Adv. J.Ramoškienė: „Kokia vieša tvarka privačiame kieme? Koks įstatymas tai reglamentuoja?“
I.Visalga: „Aš tik žinau, kas yra vieša tvarka.“
Teisėjas advokatei: „Nepamokslaukite.“
Adv. A.Trumpulis: „Gal matėte, ką negero veikė tie žmonės, kuriuos ištraukė iš minios?“
I.Visalga: „Visi tie žmonės buvo imami iš eilės.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Ar galite pasakyti, kurie žmonės šūkavo?“
I.Visalga „Negaliu.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Ar žmonės buvo išvedami dėl to, kad atitverti perimetrą, ar kad trukdė antstolei?“
I.Visalga: „Tikriausiai, kad trukdė antstolei.“
Adv. A.Venckus: „Kaip nusprendėte, kad ta moteris yra antstolė?“
I.Visalga: „Nežinau.“
Adv. A.Venckus: „Jūs nurodėte, kad žmonėms buvo pasakyta, kad žmonės netrukdytų teisėtiems pareigūnų veiksmams.“
I.Visalga: „Pareigūnų veiksmai visada yra teisėti.“
Adv. A.Venckus: „Kaip piliečiai turėjo suprasti teisėtus veiksmus?“
I.Visalga: „Mes vykdėme vadovybės nurodymus.“
Adv. A.Venckus: „Tai jūs negalite nurodyti, kas vykdo teismo sprendimą: antstolis ar policija?“
I.Visalga: „Antstolis.“
Adv. A.Venckus: „Tai ar antstolis prašė jūsų ištraukti žmones?“
I.Visalga „Neprašė.“
Adv. A.Venckus: „Ar jus kas nors įžeidinėjo, atliko neteisėtus veiksmus?“
I.Visalga: „Mano atžvilgiu – ne.“
Adv. A.Venckus: „Tai kodėl savo tarnybiniame teigėte, kad įžeidė?“
I.Visalga: „Neįžeidė.“
Adv. A.Venckus: „Bet juk rašote, kad įžeidė, o gal jums sakė taip parašyti?“
I.Visalga: „Na, gal aš labai įžeidus ir įsižeidžiau, kad neklausė.“
Kitas pareigūnas – Saulius Kinderevičius, rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis – kalbėjo: „Iššaukė mus pagal aliarmo signalą, išsirikiavome kolonomis, pasiskirstėme zonomis. Kliūčių šalinime nedalyvavau, kadangi mūsų vietoje nebuvo chaoso. Buvome paprašyti nuvesti ištrauktus žmones iki konvojaus.“
Antstolę minėtas pareigūnas atpažino iš žiniasklaidos.
Teisėjas: „Ką darė žmonės?“
S.Kinderevičius: „Jie reiškė savo nuomonę.“
Teisėjas: „Nuomonės reikšti nedraudžiama. Ar trukdė?“
S.Kinderevičius: „Nesiskirstė, trukdė prie įėjimo.“
Teisėjas: „Ar buvo prašymai iš antstolės?“
S.Kinderevičius: „Ne, nebuvo.“
Teisėjas: „Ar girdėjote, ką ji sako?“
S.Kinderevičius: „Ne.“
Prokuroras: „Ar išvedėte žmones?“
S.Kinderevičius: „Taip, bet nepamenu.“
Prokuroras: „Ar atpažįstate juos?“
S.Kinderevičius: „Atpažįstu tik iš to, kad nuotraukose buvau kartu su jais.“
Prokuroras: „Ką darė tie žmonės?“
S.Kinderevičius: „Įvardinti negaliu.“
Adv. J.Ramoškienė: „Ar nepastebėjote, kad pareigūnai spaudė žmones?“
S.Kinderevičius: „Pradžioje, kai prasidėjo valymas, gal ir buvo.“
Adv. A.Trumpulis: „Kas iš teisiamųjų konkrečiai ką padarė?“
S.Kinderevičius: „Jei buvo, tai ir trukdė.“
Adv. A.Trumpulis: „Kuris iš jų?“
S. Kinderevičius: „Negaliu pasakyti.“
Adv. A.Trumpulis: „Tai gal jūs tik manote, bet nematėte, ką jie darė?“
S.Kinderevičius: „Taip.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Jūs nematėte, ką jie darė, bet žinote?“
S.Kinderevičius: „Taip.“
Kitas liudijęs pareigūnas – Ridas Ūksas, Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas, kartu su dokumentavimo grupe filmavo aplinką ir antstolės S.Vaicekauskienės veiksmus. Filmavo nepertraukiamai, iš kelių vietų. Atvykęs matė daug žmonių, dėl ko jie susirinkę – per daug nesidomėjo, bet žinojo, kad reikia paimti vaiką, daugiausiai dėmesio skyrė filmavimui ir kad filmuodamas nenugriūtų. Liudijo, kad kieme žmonės dainavo ir šūkavo.
Prokuroras: „Ar jums buvo žinoma antstolė? Ar yra tarp šių asmenų ar ne?“
R.Ūksas: „Eigoje mačiau buvo viena moteris tarp vyrų. Taip ir nusprendžiau, kad tai ji.“
Prokuroras: „Ar pareigūnai, ką nors sakė?“
R.Ūksas: „Negirdėjau, buvau toli ir sakė ne taip garsiai. Dar kažką sakė ruporas.“
Prokuroras: „Ar buvo prieš žmones kokios kliūtys?“
R.Ūksas: „Nepamenu. Nebuvo kažko aktyvaus, žmonės patys norėjo filmuoti.“
Prokuroras: „Ar įžeidė žodžiu antstolę, pareigūnus? Ar girdėjote?“
R.Ūksas: „Per toli buvau.“
Adv. A.Novikovas: „Iš ko supratote, kad tai antstolė?“
R.Ūksas: „Nes toje grupėje, kuri dirbo prie namo, daugiau moterų nebuvo.“
Adv. K.Ramoškienė: „Iš ko sprendžiate, jei žmonės stovi prie namo, kad jie trukdo?“
R.Ūksas: „Aš traktuoju, kad jie galėjo pasitraukti.“
Adv. J.Ramoškienė: „Nepastebėjote, ar pareigūnai darė spūstį?“
R.Ūksas: „Aš to nefiksavau.“
Adv. p. T.Tomkus: „Ar matėte, kad kažkas darė pažeidimus?“
R.Ūksas: „Nežinau. Tai buvo minia ant minios. Gal ir darė.“
Adv. A.Venckus „Ar galite patvirtinti, kad kažkas iš salės buvo užstojęs antstolei kelią, vartojo necenzūrinius žodžius?“
R.Ūksas: „Ne.“
Artūro Meilaus, dokumentavimo grupės pareigūno, uždavinys buvo filmuoti įvykio lauką, veiksmus, žmones. Pareigūnas liudijo, kad žmonės derėjosi su pareigūnais, kad nebūtų trukdoma antstolei. Girdėjo, kaip antstolė išsakė žmonėms reikalavimus, nes stovėjo 3 metrų atstumu, nors, jo paties liudijimu, buvo baisus triukšmas. Pareigūno įrašas buvo pertrauktas, jis filmavo pats pasirinkdamas, ką filmuoti. Antstolę žinojo, nes ji jam buvo pristatyta per instruktažą ir stovėjo prie vadų. Matė kliūtis – suolus.
Adv. A.Novikovas: „Sakykite, ar teko pastebėti, kad žmonės trukdytų šalinti suolus?“
A.Meilus: „Negaliu pasakyti.“
Adv. A.Trumpulis: „Ar visi žmonės trukdė praeiti prie durų?“
A.Meilus: „Jie buvo susikabinę, jei trauki vieną, traukiasi grandinė.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Ar visi buvo šalinami, kaip vien kliūtis?“
A.Meilus: „Klauskite tų, kurie šalino.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Kaip atsirinkote, ką filmuoti? Kaip nuspęsdavote, kada išjungti kamerą?“
A.Meilus: „Filmuodavau, kai vyko veiksmas.“
Adv. pad. T.Tomkus: „Bet juk visada vyko veiksmas.“
Adv. A.Venckus: „Jūs minėjote, kad buvo baisus triukšmas. Pakomentuokite.“
A.Meilus: „Mums netrukdė susikalbėti.“
Adv. A.Venckus: „Bet juk jūs filmavote vienas.“
Adv. A.Venckus: „Jūs sakote, kad girdėjote, ką sakė antstolė. Tai, vadinasi, ir jūsų kamera tai turėjo užfiksuoti“.
A.Meilus: „Kamera ne visada užfiksuoja tai, ką girdi žmogaus ausis“.
Adv. A.Venckus: „Ar galite su šiuolaikinėmis technologijomis išgryninti tą garsą?“
A.Meilus: „Nežinau, nebandžiau.“
Egidijaus Žiškos, dar vieno iš dokumentavimo grupės pareigūno, tikslas buvo filmuoti kliūtis. Filmuotą vaizdo medžiagą po įvykio tyrinėjo dvi savaites.
Adv. pad. T.Tomkus: „Sakykite, ar jūsų nebandė pašalinti kaip kliūties?
E.Žiška: „Buvo“.
Adv. A.Venckus: „Pagal kokius požymius žmonės turėjo suprasti, kad tai buvo antstolė?“
E.Žiška: „Jeigu aš būčiau tų žmonių vietoje [...], prie antstolės visada buvo komisaras ir prašė pasitraukti.“
Adv. A.Venckus: „Kokie požymiai ją išskyrė? Buvo vaiko teisių apsaugos pareigūnė, psichologė. Pagal kokius požymius jie turėjo suprasti, kad tai antstolė?“
E.Žiška: „Uniformos ji neturėjo. Nebent pagal reikalavimus, jeigu jinai prisistatė žmonėms.“
Adv. A.Venckus: „O jūs filmuodamas matėte, kaip ji prisistatė? Juk filmavote.“
E.Žiška: „Aš pats – ne. Reikia žiūrėti pareigūną, kuris buvo prie jos.“
Adv. A.Venckus: „Bet jūs iš septynių metrų filmavote, tai matėte, kaip prisistatė?“
E.Žiška: „Kai toks triukšmas?“
Adv. A.Venckus: „Tai nebuvo galima girdėti, ką sako?“
E.Žiška: „Tik bendraujant keliais metrais [...], triukšmas buvo pakankamas.“
Adv. A.Venckus: „Sakėte, kad reikėjo peržiūrinėti vaizdo įrašus dvi savaites. Kieno nurodymu tai darėte? Ko ten ieškojote?“
E.Žiška: „Kas trukdė antstolei ir pažeidinėjo viešą tvarką.“
Adv. A.Venckus: „Tai jūs pats nusprendėte, kas pažeidė viešąją tvarką?“
E.Žiška: „Ne. Mes tai darėme su Audra Giedraitiene. Tyrėja.“
Paskutinis apklaustas, taip pat dokumentavimo grupės pareigūnas (gaila, neišgirdau pavardės), filmavo konkrečiai antstolę. Filmavo nepertraukiamai nuo pat vartų. Nepamena, ar ji prisistatė žmonėms, bet girdėjo žodžius apie teismo sprendimo vykdymą. Antstolę matė autobuse, todėl atpažįsta, nurodymus ją filmuoti gavo instruktaže.
Teisėjas: „Ar jai kas nors kliudė?“
Pareigūnas: „Jei ji prašo pašalinti kliūtis, vadinasi kliudė.“
Teisėjas: „Ar matėte prieš ją kokius nors asmenų veiksmus?“
Pareigūnas: „Nemačiau.“
Prokuroras: „Kiek kartų antstolė išreiškė reikalavimus?“
Pareigūnas: „Kad netrukdyti, nesakė. Sakė, kad bus vykdomas teismo sprendimas.“
Prokuroras: „Ar reikalavo ko nors? Ar buvo reikalavimas pasitraukti?“
Pareigūnas: „Nepamenu.“
Prokuroras: „Jeigu buvo toks reikalavimas, ar piliečiai pasitraukė?“
Pareigūnas: „Nepasitraukė“ (tai gal tokio reikalavimo ir nebuvo? – aut. past.).
Prokuroras: „Ką darė policijos pareigūnai?“
Pareigūnas: „Nemačiau.“
Pareigūnas: „Ar antstolė pateko prie namo durų?“
Pareigūnas: „Pateko.“
Prokuroras: „Kokiu būdu? Ar piliečiai priešinosi?“
Pareigūnas: „Nežinau.“
Pareigūnas toliau atsakinėjo į advokatų klausimus, pasakojo, kad žiūrėjo tik į antstolę per kameros ieškiklį, kad jam ji buvo pristatyta, o žmonės tiesiog tai turėjo jau žinoti. Nors filmavo antstolės veiksmus, nematė, kaip ji skaito teismo sprendimą, nes galbūt tuo momentu buvo nustumtas.
Adv. A.Venckus: „Gal jums pavyko užfiksuoti, kaip antstolė rodo tarnybinį pažymėjimą?“
Pareigūnas: „Nepamenu.“
Adv. A.Venckus: „Jūsų kolega paminėjo, kad buvo baisinis triukšmas.“
Pareigūnas: „Aplinka buvo nerami. Tai gal teisingai pasakė.“
Prokuroras: „Jei jūs pats buvote nustumtas, tai gal ir antstolę stumdė?“
Pareigūnas: „Nemačiau, filmavau iškeltomis rankomis.“
Liko neapklausta 10 asmenų. Advokatė J.Ramoškienė teisėjo paprašė į kitą posėdį iškviesti instruktažą vedusius pareigūnus, tačiau teisėjas nesuprato, kam to reikia. Advokatai palaikė šitą prašymą, kuris leistų nustatyti bylai svarbias aplinkybes, kokie buvo duoti nurodymai, kokių asmenų nuotraukos buvo parodytos. Advokatas A.Venckus pateikė pasiūlymą, kad taupant laiką nebūtų apklausiami pareigūnai, o teismui pateiktas instruktažo vaizdo įrašas ir pagrindė savo žodžius teismų ir Konstitucinio Teismo praktika.
A.Venckus teismui priminė, kad išklausius pareigūnų parodymus, paaiškėjo, kad nė vienas jų negalėjo konkrečiai nurodyti, kokį konkretų veiksmą atliko nors vienas iš įtariamųjų, taip pat ne vienas jų parodė, kad nelabai suprato, kokia užduotis buvo iškelta instruktažo metu, o kai kurie nurodė, kad jiems buvo liepta šalinti apskritai visus ten buvusius žmones. Pasak advokato A.Venckaus, iš kaltinamojo akto aiškėja, kad kaltinimas yra susijęs su asmenų išvedimu iš kiemo. T.y. tie , kurie buvo išvesti ir įsodinti į policijos automobilį, dabar yra teisiami, o tie, kurių neišvedė, dabar atsakomybėn netraukiami.
Prokuroras sutiko, kad būtų iškviesti liudytojai, tačiau filmuoto instruktažo nesutiko išreikalauti, nes jis yra tam tikra slaptų veiksmų plano dalis su žyma „SLAPTAI“.
Maloni staigmena buvo ta, kad teisėjas G.Kaulakis dvyliktą valandą maloniai pasiūlė padaryti pusės valandos pertraukėlę. Net neprašytas. Beje, sužinojome, kad teisėjas domisi straipsniais apie Garliavos šturmo dalyvių baudžiamąją bylą, juos skaito ir galvoja, kad posėdžio metu telefonu daromi įrašai. Teismui buvo paaiškinta, kad posėdžiai tiesiog konspektuojami.
Nemaloni staigmena buvo ta, kad Lietuvos pareigūnai nežino, kaip skamba Lietuvos himnas. Klonio gatvėje giedamas Lietuvos himnas teisme liudijantiems pareigūnams buvo paprasčiausios dainos…
Kitas teismo posėdis numatytas šių metų gruodžio 9 d., antradienį, 9.00 val. Kaišiadorių apylinkės teisme.
