Sveikiname kiekvieną Lietuvos Motiną, gimdžiusią ir auginusią Lietuvos dukras ir sūnus. Nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris į šį džiaugsmo, grožio, o tuo pačiu ir skausmo pasaulį yra atėjęs kitaip, nei iš moters-Motinos. Kiekvienas mūsų atėjome per Motiną, kurios įsčiose nuo pirmosios dienos prasidėjo tikras, pilnavertis, nepakartojamas ir vienintelis mūsų gyvenimas. Dėkingi ir skolingi liekame Mamai, nes Ji pasidalino su mumis savo gyvenimu. Dėkingi už tai, kad mus sukūrė ir puoselėjo… O mažus mus sukūrė, turbūt, tam, kad galėtų paimti ant rankų, tuomet, kai skaudėjo, tuomet, kai pasaulis, neteisingai nuskriaudęs, pravirkdė.
Mylimos mamos, mamutės, mamytės, močiūtės ir močiūtėlės, pakelkite mus prie savo krūtinės, apkabinkite. To labai reikia mums. Kai būsime Jums per dideli ir per sunkūs dėl savo svarbumo visuomenėje – tuomet apkabinkite mus tiesos ir reiklios meilės žodžiu, nes to reikia ne tik mums. To stiprinančio Jūsų žodžio reikia šiandienos pasauliui, sergančiam žmogiškųjų vertybių vėžiu … Gydikite mus taip, kaip slaugėte mus prie kūdikiškos lovos. Jūs,Kūrėjo Bendradarbės, save dovanojančios, esate žemės druska!..
Su Mamos diena, Brangiosios!
