Jau saulelė vėl…
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą”… Būtent šiais K. Donelaičio žodžiais 2014 04 12 dieną Ilgakiemyje prasidėjo „Drąsos kelio” organizuotas labdaros vakaras. Ir ne tik pavasarinį atgimimą simbolizuoja šie žodžiai. Tikroji saulelė slepiasi kiekvieno mūsų širdyje ir kaskart atkopdama ji neša viltį ir šviesesnio, ramesnio gyvenimo viziją. Ne šiaip sau rinkosi žmonės tą vakarą, juos visus atvedė bendras tikslas: ne tik noras papramogauti, į kitus pažiūrėti ir save parodyti, bet ir pakankamai saulėtas, šviesus noras padėti likimo nuskriausitiesiems, mat renginys buvo organizuotas siekiant prisidėti ugdant autizmo sindromo paženklintus vaikus.
Bent kartą susidūrusiems su šia problema ar nors girdėjusiems apie ją yra aišku, jog tai – mažieji mūsų šalies piliečiai, kurių saugumui ir gerovei reikia ypatingų sąlygų, pastovumo. „Drąsos kelias” – partija, kovojanti už visų vaikų gerovę, šį kartą nusprendė prisidėti prie Kauno Vaikų Abilitacijos Centro žaidimų aikštelės tvarkymo.
Ne be reikalo sakoma, kad vienas lauke ne karys. Ir šį kartą be „Drąsos kelio“ atstovų į renginį buvo pakviestas moterų ansamblis „Jiesia“, advokatas, poetas, visuomenės veikėjas Jonas Ivoška, politinės partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas Jonas Varkala, dalyvavo dar per 40 svečių. Kai tiek daug geranoriškai nusiteikusių žmonių susirenka vienoje vietoje, ne tik Donelaičio saulelė atkopdama svietą pabudina, bet ir kasdieninis gyvenimas šviesos spindulėliais pasipuošti gali.
Vakaras pasidėjo Pirmininko Jono Varkalos sveikinimo žodžiu. Pirmininką scenoje pakeitė moterų ansamblis „Jiesia”, sušildęs susirinkusiųjų širdis nuostabiomis melodijomis, tokiomis artimomis kiekvieno sielai. Netrūko nei sakralinės muzikos, nei linksmų, nuotaikingų dainelių.
Netrukus savo eiles skaitė teisininkas-advokatas, poetas, aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pirmeivis, dalyvaujantis Lietuvių kalbos komisijos veikloje: Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos ekspertas Jonas Ivoška. Poeto, geriau žinomo Jono Šėlos slapyvardžiu, lūpomis kalbėjo metų patirtis ir dalinimosi gėriu stebuklas.
Bet tūkstančiams dūzgiant per ištisą dieną,
Mes pilstom jų triūsą kaip žalmargės pieną,
O kartais dejuojam: „Prasti bičių metai”,
Nes, vežant medutį, nesubraška ratai.
Ir visgi bitelė – didžiulė vertybė
Už auksą brangiau jos beribė kantrybė.
Kai valgome vaisių, daržovę ar uogą
Neturim pamiršt ir bitutės pasogą
Įsibėgėjus vakarui apie autistiškų vaikų, jų šeimų gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius bei Kauno vaikų abilitcijos centrą pasakojo viena iš vakaro viešnių, nes niekas geriau už ypatingą vaikutį auginančią mamą negali papasakoti, kaip pasikeičia gyvenimas, kai jį paženklina autizmo sindromas. Tik iš labai arti kasdien matant tą problemą gali ir pats suvokti, ir kitam pasakyti, kaip svarbu nepalikti tokių vaikų likimo valiai, kaip būtina atsisukti į juos šviesia širdimi, kad ir jų mažus gyvenimus nutviekstų donelaitiškosios pavasario saulės spinduliai.
Viso vakaro metu buvo galimybė įsigyti loterijos bilietų. Vėliau vyko prizų lošimas. Visos lėšos, kurios buvo surinktos už loterijos bilietus, keliaus į Kauno vaikų abilitacijos centrą, taip vakaro organizatoriai prisidės prie lauko žaidimų aikštelės įrengimo.
Žinoma, tai – ne šimtatūkstantinės lėšos, surenkamos grandiozinių TV projektų metų, bet kiekviena, net pati mažiausia auka, duodama iš visos širdies, yra svarbi ir reikšminga. Nes nieko nebūna tiesiog šiaip sau, be reikalo. Nes privalome rūpintis ne tik savimi, bet ir tais, kurie yra aplink mus, ypač, jei jie – kažkuo silpnesni už mus, galinčius padėti, paremti.
„Drąsos kelias” dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios pavasariškos iniciatyvos, linki Kauno Vaikų Abilitacijos Centro ugdomiems vaikams tobulėti ir džiuginti aplinkinius savo šypsenomis.
Autorė: Jolanta Šemaliūnienė
Labdaros vakaro foto:
