IŠ Vatikano radijo:
„Popiežius Pranciškus: Negalima eksperimentuoti su vaikais”
2014 m. balandžio 11 d. popiežius Pranciškus susitiko su prieš šešis dešimtmečius įkurto Tarptautinio katalikiško vaikų apsaugos biuro atstovais. Ši nevyriausybinė organizacija buvo įkurta atsiliepianti į popiežiaus Pijaus XII raginimus rūpintis vaikais sunkiaisiais pokario metais. Šiandien ši organizacija bendradarbiauja Šventojo Sosto atstovybėmis Niujorke, Ženevoje ir Strasbūre. Yra nemažai prisidėjusi rengiant Jungtinių Tautų organizacijos Vaiko teisių konvekciją.
Šia proga popiežius Pranciškus dar kartą sugrįžo prie skaudžios kunigų lytinių nusikaltimų prieš vaikus temos. Jaučiu pareigą prisiimti atsakomybę už visą blogį, kurį kai kurie kunigai – jų skaičius pats savaime pakankamai didelis, bet nedidelis lyginant su visais – ir jaučiu pareigą prašyti atleidimo už jų padaryta žalą, už vaikų seksualinį išnaudojimą, – sakė Popiežius. Bažnyčia supranta padarytą žalą. Tai jų asmeninė ir moralinė kaltė, bet jie yra Bažnyčios žmonės. Mes nenorime žengti atgal spręsdami šią problemą ar taikydami bausmes. Priešingai, turime būti ryžtingi. Vaikų likimas tai ne juokai.
Šiandien taip pat reikia tęsti kovą prieš vergišką vaikų darbą, vaikų pavertimą kariais, visas kitas smurto prieš nepilnamečius formas,- kalbėjo Pranciškus. Reikia taip pat kelti vaikų teisę augti šeimoje, su tėčiu ir mama, kurie gali sukurti aplinką reikalingą augimui ir jausmų brendimui. Taip pat reikia ginti tėvų teisę į savo vaikų moralinį ir religinį ugdymą. Šia proga noriu pareikšti savo nepritarimą bet kokiems edukaciniams eksperimentams su vaikais. Negalima daryti eksperimentų su vaikais ir jaunimu. Siaubingos edukacinės manipuliacijos, kurias vykdė genocidinės dvidešimtojo amžiaus diktatūros, dar ne visiškai išnyko, jos dar gyvuoja, pasislėpusios įvairiuose pasiūlymuose, kurie dėdamiesi šiuolaikiškais, verčia vaikus ir jaunimą eiti keliu, vedančiu į diktatoriškai suvienodintą mąstymą.
Vaikų teisių gynimas reikalauja gero antropologinio pasirengimo, reikalauja gerai imanyti žmogaus asmens tikrovę, sugebėti atsiliepti į problemas ir iššūkius, kuriuos meta šiuolaikinė kultūra ir žiniasklaidos priemonių platinama mąstysena. Žinoma, tai nereiškia, kad turėtume užsidaryti saugiose erdvėse, – sakė Pranciškus, – tai nereiškia, kad turėtume kibtis į tai kas šiandien jau nepajėgia kurti gyvybės, kas priklauso praeities kultūrai, bet turime su pozityviomis žmogaus asmens vertybėmis stoti naujos kultūros metamų iššūkių akistaton.
