Jau 25-eri metai, kai švenčiame vasario 16-ąją be suėmimų dėl vėliavos! Be svetimųjų „nadzoro”. Laikui bėgant atsiranda nauji prižiūrėtojai, kurie sutrypia vėliavą ir suima saugančius vaikystės neliečiamumą. Tačiau, nepaisant to skausmo, -šiandien irgi švęskime nebijodami! Naujos grėsmės iš vadinamų „savųjų” ir „vakarietiškų nesavųjų” klastingos, maskuotos, – jos eutanaziškos, bet Jūs ir mes esame tol laisvi, kol kalbame Tiesą, kol kuriame gyvenimą, kol giname nuskriaustą, kol drąsiai primename galingųjų nuodemės prieš silpnąjį absurdiškumą. Esame laisvi, kol klūpome prieš Evangelijos žodžio nepraeinamumą, o ne prieš kumyrus. Esame nepriklausomi nuo brutalumo ir žiaurumo, įpakuoto į bet kokią vatą. Esame džiaugsmingi, gimę Žemės lopinėlyje, Lietuva pavadintame. Esame išdidūs, kėlę Tautos trispalvę lageriuose ir keldami šiandien aikštėse ir nežinia nuo ko gausiai saugojamose gatvėse. Čia mūsų Žemė, gimimu duota tėvų ir Dievo. Čia auga mūsų medžiai, kurių pavėsyje žais mūsų vaikai! Esame Lietuvos Dukros ir Sūnūs! Švęskime drąsiai! Būkim Viltimi alkstantiems tiesos ir pavargusiems nuo neteisingumo bei skriaudų Lietuvos žmonėms – mūsų sesėms ir broliams. Ir, plazdant šiandienos vėjyje ir lietuje Trijų spalvų Vėliavai, tenurieda pasididžiavimo ašara. Pasididžiavimo dėl savo asmeninio gyvenimo, darbų ir sprendimų įnašo į dainose skambančią savo Lietuvą, – mūsų Lietuvą!
Apie vasrio 16-osios renginius Kaune žiūrėkite ČIA ir ČIA. Renginiai Vilniuje ČIA.
